Ultimatumo laikas Nigeryje tiksi: kas bus po to – trys galimi scenarijai

Po nepaprastojo aukščiausiojo lygio susitikimo Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) liepos pabaigoje maištininkams davė dvi savaites laiko atstatyti pareigose prezidentą Mohamedą Bazoumą ir atkurti konstitucinę tvarką.

Priešingu atveju organizacija pagrasino karine intervencija.

Perversmo lyderiams jau įvestos sankcijos – nutrauktas elektros energijos tiekimas, sustojo prekių importas, šalis neteko priėjimo prie uostų.

Maištas prasidėjo liepos 26 d. anksti ryte. Jam vadovavo prezidento gvardijos nariai, kuriems vadovavo generolas Abdurahmanas Tchiani.

Kariuomenė nušalino prezidentą, įvedė komendanto valandą, sustabdė Konstitucijos galiojimą ir uždraudė bet kokią politinių partijų veiklą.

Liepos 28 d. generolas A.Tchiani buvo paskirtas naujuoju Nigerio prezidentu.

Tačiau išrinktasis Nigerio prezidentas Mohamedas Bazoumas tą pačią dieną pareiškė neketinantis atsistatydinti.

Liepos 30 d. nuskambėjo ECOVAS ultimatumas.

„AFP“/„Scanpix“/Nigerio prezidentas Mohamedas Bazoumas

Malis ir Burkina Fasas pastaruoju metu buvo iš esmės prorusiški. Šių valstybių, taip pat Nigerio, teritorijos anksčiau buvo Prancūzijos kolonijos.

Nigeryje po maišto buvo surengti kariuomenę palaikantys mitingai, kurių metu buvo matyti Rusijos vėliavų.

ECOWAS priklauso 15 valstybių narių, įskaitant Nigerį, Malį, Burkina Fasą ir Gvinėją, tačiau pastarųjų trijų valstybių narystė yra sustabdyta dėl 2021-2022 m. įvykusių karinių perversmų.

Kaip svarsto BBC analitikai, šalyje didėjant politinei, diplomatinei ir karinei įtampai, galimi keli variantai, kas galėtų nutikti, pasibaigus ultimatumo terminui.

1. Ultimatumo terminas bus pratęstas

Tokiu atveju kiltų pavojus, jog tai gali būti įvertinta kaip nusileidimas, tačiau valstybių vadovai galėtų išsaugoti savo veidą sakydami, kad diplomatinėmis pastangomis padaryta pažanga ir kad jie nori suteikti daugiau laiko.

Šiuo metu problema yra ta, kad ECOWAS tarpininkavimo pastangos nedavė rezultatų. Ketvirtadienį į Nigerį išsiųsta delegacija po kelių valandų grįžo, tačiau, regis, nieko nepešė.

Tuo tarpu sukilėliai suintensyvino retoriką, nukreiptą prieš Vakarus ir ECOWAS. Ji paskelbė nutraukianti diplomatinius ryšius su Nigerija, Togu, JAV ir Prancūzija ir pareiškė nutraukianti karinius susitarimus su Prancūzija.

Kariuomenės sulaikytas prezidentas publikacijoje, paskelbtoje laikraštyje „Washington Post“ save pavadino „įkaitu“ ir paragino tarptautinę bendruomenę padėti atkurti konstitucinę tvarką.

Penktadienį JAV pareiškė, kad sustabdys dalį savo pagalbos Nigerio vyriausybei, tačiau toliau teiks humanitarinę pagalbą ir paramą maistu.

„Reuters“/„Scanpix“/Nigeris

2. Šalys susitars

Siekdamos atvėsinti padėtį ir rasti aukso viduriuką, chunta ir ECOWAS galėtų susitarti dėl grįžimo prie demokratinio valdymo tvarkaraščio.

Į jį galėtų būti įtrauktas prezidento M.Bazoumo ir kitų sulaikytų politinių kalinių paleidimas,susitarta dėl derybų tęsimo.

Vakarų Afrikos blokas jau yra pritaręs demokratiniams pertvarkymams Nigerio kaimyninėse šalyse Sahelio regione – Malyje ir Burkina Fase, kuriose pastaraisiais metais valdžią perėmė kariuomenė.

Tačiau derybose kilo daug problemų, nes rinkimų terminai nuolat buvo nukeliami, ir vis dar nėra užtikrinta, kad valdžios perdavimas iš tikrųjų įvyks.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Nigeris

3. Karinė intervencija

Vakarų Afrikos vadovai nepasakė, kad jėga būtinai bus panaudota, jei prezidentas M.Bazoumas nebus atstatydintas, tačiau paliko tokią galimybę.

Nigerijos pareigūnai ją apibūdino kaip „kraštutinę priemonę“. ECOVAS vadovaujantis prezidentas Bolas Tinubu pareiškė, kad karinė intervencija galėtų būti panaudota „siekiant priversti Nigerio karinę chuntą laikytis reikalavimų, jei ši ir toliau būtų nepaklusni".

ECOWAS praeityje yra panaudojusi karinę jėgą konstitucinei tvarkai atkurti, pavyzdžiui, 2017 m. Gambijoje, kai Yahya Jammeh atsisakė atsistatydinti pralaimėjęs rinkimus.

Tačiau šį kartą gerokai sunkiau įvertinti ar bus pereita prie realių veiksmų.

Visų pirma, geografiškai Nigeris yra didžiausia Vakarų Afrikos valstybė, o Gambija – mažytis žemės lopinėlis, apsuptas Senegalo ir Atlanto vandenyno. Todėl sąlygos gerokai skiriasi.

„Scanpix“/AP nuotr./Sudegusi mokykla Nigeryje

Antra, Nigerija, kuri vadovauja prezidento M.Bazoumo atstatydinimui, susiduria su daugybe saugumo problemų savo šalyje, todėl didelės kariuomenės dalies siuntimas į Nigerį būtų rizikingas.

Trečia, tiek Malis, tiek Burkina Fasas pareiškė, kad karinė intervencija Nigeryje būtų laikoma „karo paskelbimu“ ir šalys eitų ginti savo kolegų perversmo vadovų.

Taigi kyla pavojus, kad tai gali peraugti į plataus masto regioninį karą, ypač jei Nigerio gyventojai priešinsis užsienio intervencijai. Nors neįmanoma žinoti, kaip jie reaguotų.

Nigeriją ir Nigerį sieja daug istorinių ir etninių ryšių, abiejų pusių gyventojai kalba ta pačia kalba, taigi dėl to kai kurie Nigerio kariai gali nenorėti kariauti, jei iki to prieitų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nigeris

Nepaisant to, po trijų dienų susitikimo Nigerijos sostinėje Abudžoje ECOWAS gynybos vadovai teigia parengę išsamų karinės intervencijos planą, kurį turėtų apsvarstyti regiono lyderiai.

Nigerija, Dramblio Kaulo Krantas, Senegalas ir Beninas pareiškė esantys pasirengę siųsti karius į Nigerį, jei ECOWAS nuspręstų tai padaryti.

Nigerijoje yra apie 135 tūkst. aktyvių karių, o Nigeryje – apie 10 tūkst., tačiau tai tikrai nereiškia, kad įsiveržti būtų lengva.

Taikus sprendimas, be abejo, priimtinesnis visoms šalims, tačiau ECOWAS nori parodyti savo ryžtą, nes per pastaruosius trejus metus jai nepavyko užkirsti kelio perversmams regione.