2023 01 25 /2023 01 26

UNESCO įtraukė Odesos istorinį centrą į pasaulio paveldo sąrašą

Jungtinių Tautų kultūros agentūra trečiadienį, nepaisydama Rusijos pasipriešinimo, į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukė Ukrainos Odesos uostamiesčio istorinį centrą.

21 UNESCO Pasaulio paveldo komiteto valstybė narė šešiais balsais „už“, vienu „prieš“ ir 14-ai susilaikius pritarė tam, kad į sąrašą būtų įtrauktos miesto, dažnai vadinamo „Juodosios jūros perlu“, teritorijos.

Praėjusių metų vasarį į Ukrainą įsiveržusi Rusija ne kartą bandė atidėti balsavimą.

Pagal UNESCO steigiamąją konvenciją narės, tarp kurių yra Rusija ir Ukraina, privalo „nesiimti jokių sąmoningų priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai kenkia jų ar kitos valstybės, Konvencijos šalies, paveldui“, pareiškime sakė UNESCO vadovas Audrey Azoulay.

Jis tikisi, jog tai padės apsaugoti Odesą nuo karo.

„Odesa, laisvas miestas, pasaulinis miestas, legendinis uostas, palikęs pėdsaką kine, literatūroje ir mene, tokiu būdu patenka į sustiprintą tarptautinės bendruomenės apsaugą“, – sakė A.Azoulay.

„Nors karas tęsiasi, šis titulas įkūnija mūsų bendrą pasiryžimą užtikrinti, kad šis miestas, kuris visada įveikdavo pasaulinius sukrėtimus, būtų apsaugotas nuo tolesnio naikinimo.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris spalio mėnesį paprašė įtraukti Odesą į sąrašą, kad apsaugotų jį nuo Rusijos bombardavimo, pasveikino sprendimą.

„Šiandien Odesai suteikta UNESCO apsauga, – parašė jis tviteryje. – Esu dėkingas partneriams, kurie padeda apsaugoti mūsų perlą nuo rusų užpuolikų atakų.“

„123rf“/Odesos senamiestis rudenį
„123rf“/Odesos senamiestis rudenį

Po Rusijos invazijos ukrainiečiai suskubo bandyti apsaugoti miesto paminklus ir pastatus smėlio maišais ir barikadomis.

Odesa, esanti maždaug už 500 km nuo sostinės Kyjivo ir dažnai patirianti Rusijos pajėgų antskrydžius, taip pat buvo įtraukta į pasaulio paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašą.

Išplatintame pareiškime taip pat teigiama, kad šis tarptautinis sprendimas suteiks Ukrainai galimybę gauti „techninę ir finansinę tarptautinę pagalbą“ miesto centrui apsaugoti ir atkurti.

Agentūra pridūrė, kad jau padėjo atkurti per karą apgadintus Odesos vaizduojamojo meno muziejų ir Odesos modernaus meno muziejų.

Prancūzija teigiamai įvertino UNESCO sprendimą, Užsienio reikalų ministerijos pareiškime pabrėždama „išskirtinę šio uostamiesčio, jo architektūros ir istorijos vertę Ukrainai ir žmonijai“.

„Sprendimas įtraukti Odesą [į pasaulio paveldo sąrašą] pabrėžia pavojų, kurį Ukrainos paveldui kelia Rusijos agresijos karas“, – teigė ministerija.

Ji taip pat pridūrė, kad po invazijos buvo sugadinta arba sunaikinta daugiau kaip 230 kultūros objektų.

Politinė įtampa

Odesa suklestėjo po to, kai Rusijos imperatorienė Jekaterina Didžioji XVIII amžiaus pabaigoje nutarė, kad vietovė taps moderniais šalies jūrų vartais.

Tačiau rusų kultūrinės įtakos miestui mastas yra ginčytina tema.

Prieš UNESCO balsavimą kilo įtampa, Ukrainai paprieštaravus, jos nuomone, politizuotam uostamiesčio apibūdinimui sprendimo projekte – jame imperatorienė Jekaterina II vadinta miesto įkūrėja.

„123rf“/Odesos senamiestis
„123rf“/Odesos senamiestis

Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka ir Odesos meras Henadijus Truchanovas tai paneigė atvirame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakydami, kad miestas klestėjo dar gerokai iki Rusijos imperatorienės atvykimo.

„Nuolatinė Odesos, kaip uostamiesčio, raida prasidėjo XV amžiuje“, – teigė jie ir pridūrė, kad miestas buvo žinomas kaip Chadžibėjus.

Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino „propaganda XIX amžiuje atsiradusį mitą apie „imperatorienės įkurtą Odesą“ panaudojo kaip vieną iš priežasčių Rusijos teritorinėms pretenzijoms į Ukrainos miestus ir ginkluotos agresijos pradžiai“, pridūrė jie.

„Šlovinga praeitis“

Rusijos atstovė Pasaulio paveldo komitete trečiadienį pakartotinai sukritikavo, kaip ji pavadino, prastą Ukrainos paraiškos dosjė, teigdama, kad ji daugiausia parengta iš interneto enciklopedijos „Wikipedia“ ir turizmo svetainių.

Atstovė taip pat apkaltino Ukrainą, kad ji „naikina paminklus“ teritorijoje, kurią siekia apsaugoti, ir nesėkmingai bandė atidėti balsavimą neribotam laikui.

Priėmus sprendimą, Rusijos misija prie UNESCO pareiškime sakė, kad jis buvo priimtas „spaudžiant Vakarams“ ir „nesilaikant procedūrinių taisyklių“.

Jame teigiama, kad Pasaulio paveldo komitetas „liovėsi buvęs profesinio dialogo platforma“, o pasaulio paveldo statusas tapo „politinių sąskaitų suvedinėjimo įrankiu“.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija apkaltino Vakarų šalių grupę, kad ji, pažeisdama standartines procedūras, prastūmė „politiškai motyvuotą“ sprendimą.

„Jis buvo parengtas skubotai, nesilaikant dabartinių aukštų UNESCO standartų“, – sakė Užsienio reikalų ministerija, pabrėždama, kad už jį balsavo tik šešios šalys.

Maskva atkreipė dėmesį į „šlovingą Odesos, kaip Rusijos valstybės dalies, istorinę praeitį“ ir tvirtino, kad vienintelę grėsmę uostamiesčiui kelia „nacionalistinis režimas Ukrainoje“, jau nugriovęs ne vieną paminklą.

Gruodžio mėnesį ukrainiečių valdžia Odesoje, siekdama derusifikuoti miestą, nugriovė Jekaterinos II statulą, prieš tai apklaususi gyventojus, ką su ja daryti.

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą jau buvo įtrauktos šešios kitos Ukrainos vietovės, įskaitant sostinės Kyjivo Šv.Sofijos soborą ir vakarinio Lvivo miesto istorinį centrą.

VIDEO: Odesos istorinis centras – UNESCO pasaulio paveldo sąraše

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis