„Per daugiau nei dešimtmetį sunkiai uždirbti laimėjimai įprastinės vaikų imunizacijos srityje buvo sunaikinti“, – rašoma naujoje JT vaikų agentūros UNICEF ataskaitoje, kurioje priduriama, kad grįžti į įprastą kelią bus sudėtinga.
Iš 67 mln. vaikų, kurių skiepijimas buvo smarkiai sutrikdytas, 48 mln. visiškai negavo įprastinių vakcinų, pranešė UNICEF ir išreiškė susirūpinimą dėl galimų poliomielito ir tymų protrūkių.
Vaikų skiepijimo apimtys sumažėjo 112 šalių, o paskiepytų vaikų procentas visame pasaulyje sumažėjo 5 procentiniais punktais iki 81 proc., tai yra iki žemiausio lygio, kuris nebuvo pasiektas nuo 2008 metų. Ypač smarkiai nukentėjo Afrika ir Pietų Azija.
„Nerimą kelia tai, kad pandemijos metu vaikų imunizacijos apimtys sumažėjo dešimtmečio pabaigoje, kai apskritai vaikų imunizacijos augimas buvo sustojęs“, – teigiama ataskaitoje.
Vakcinos kasmet išgelbsti 4,4 mln. gyvybių, o šis skaičius, JT duomenimis, iki 2030 metų gali išaugti iki 5,8 mln. gyvybių, jei bus pasiekti ambicingi tikslai, kad niekas neliktų nuošalyje.
„Vakcinos suvaidino tikrai svarbų vaidmenį suteikiant galimybę daugiau vaikų gyventi sveiką ir ilgą gyvenimą, – naujienų agentūrai AFP sakė ataskaitos vyriausiasis redaktorius Brianas Keeley (Brajanas Kilis). – Bet koks skiepijimo apimčių mažėjimas kelia nerimą.“
Iki 1963 metų, kai buvo pradėta skiepyti, nuo tymų kasmet mirdavo apie 2,6 mln. žmonių, daugiausia vaikų. Iki 2021 metų šis skaičius sumažėjo iki 128 000.
Tačiau 2019–2021 metais vaikų, paskiepytų nuo tymų, procentinė dalis sumažėjo nuo 86 proc. iki 81 proc., o 2022 metais, palyginti su 2021-aisiais, susirgimų skaičius padvigubėjo.
Mažėjantis pasitikėjimas vakcinomis
B. Keeley įspėjo, kad skiepijimo rodiklių mažėjimą gali apsunkinti kitos krizės, pradedant klimato kaita ir baigiant maisto nepritekliumi.
„Daugėja konfliktų, daugelyje šalių jaučiamas ekonominis sąstingis, klimato kaitos problemos ir taip toliau, – sakė jis. – Dėl viso to sveikatos priežiūros sistemoms ir šalims vis sunkiau patenkinti vakcinacijos poreikius.“
UNICEF paragino vyriausybes „padvigubinti savo įsipareigojimą didinti imunizacijos finansavimą“, ypatingą dėmesį skiriant skiepijimo, skirto tiems, kurie praleido skiepus, paspartinimui.
Ataskaitoje taip pat išreiškiamas susirūpinimas dėl sumažėjusio žmonių pasitikėjimo vakcinomis, kuris pastebimas 52 iš 55 tyrime dalyvavusių šalių.
„Negalime leisti, kad pasitikėjimas įprastine imunizacija taptų dar viena pandemijos auka, – pareiškime teigė UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell. – Priešingu atveju kita mirčių banga gali būti daugiau vaikų, sergančių tymais, difterija ar kitomis ligomis, kurių galima išvengti.“
Ataskaitoje teigiama, kad pasitikėjimas vakcinomis gali būti „nepastovus ir priklausyti nuo laiko“, ir pažymima, kad „reikės tolesnės analizės, kad būtų galima nustatyti, ar šios išvados rodo ilgesnio laikotarpio tendencijas“ po pandemijos.
Tačiau sakoma, kad apskritai parama vakcinoms išlieka gana didelė.
Maždaug pusėje iš 55 šalių, kur vyko apklausa, daugiau nei 80 proc. respondentų „mano, kad vakcinos yra svarbios vaikams“.
„Yra pagrindo tikėtis, kad daugelyje šalių paslaugos atsigauna“, – sakė B. Keeley, kuris pridūrė, kad preliminarūs 2022 metų vakcinacijos duomenys teikia vilčių.
Tačiau, anot jo, net ir pasiekti iki pandemijos buvusį lygį prireiks ne vienerių metų, neskaitant „vaikų, kurie praleido [skiepus] prieš pandemiją“.
