Nors mergaičių apipjaustymo atvejų mažėja, ši praktika kai kuriose šalyse vis dar yra „kone visuotinė“, sakoma Jungtinių Tautų vaikų fondo ataskaitoje, kurioje apibendrinami 20 metų duomenys iš 29 valstybių Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Tradiciškai pašalinama dalis arba visi išoriniai moters lytiniai organai. Tai gali reikšti klitorio išpjovimą ir, kartais, lytinių lūpų susiuvimą.
Įstatymo nepakanka šiai praktikai visiškai nutraukti ir daugiau žmonių privalo prabilti garsiai, kad ji būtų išnaikinta tam tikrose etninėse grupėse ir bendruomenėse, nurodo tyrėjai.
Pasak jų, ši tradicija ir toliau „nepaprastai išsilaiko nepaisant beveik šimtmetį trunkančių bandymų ją išgyvendinti“.
„30-čiai mln. mergaičių gresia apipjaustymas ateinantį dešimtmetį, jei dabartinės tendencijos išliks“, – sakoma ataskaitoje.
Socialinis pritarimas yra dažniausiai minima šios praktikos išlikimo priežastis, nors moterų apipjaustymas ir laikomas žmogaus teisių pažeidimu, nurodo UNICEF.
Mergaičių apipjaustymas „tampa ne toks dažnas kiek daugiau nei pusėje iš 29 tirtų šalių“, sakoma ataskaitoje, kurioje pažymima, kad „bendras pritarimas šiai praktikai mažėja“.
Minimos tradicijos laikosi įvairių tikėjimų, tarp jų – krikščionybės, islamo ir tradicinių Afrikos religijų, išpažinėjai. Kai kas tiki, kad tai pagerina mergaitės perspektyvas dėl vedybų ar kad taip yra estetiškiau.
Pernai JT Generalinė Asamblėja priėmė neįpareigojamą rezoliuciją intensyvinti pasaulines pastangas dėl moteriškų lytinių organų darkymo eliminavimo.
