– Kas yra uraganai, kaip jie susiformuoja ir kodėl jie yra tokie pavojingi?
– Uraganai yra stiprus vėjas. Pastarasis uraganu tampa tada, kai įgauna didesnį nei 33 m/s arba 117 km/val. greitį. Uraganai formuojasi tik virš vandenynų, tropinėse platumose. Kai vandenyno paviršius būna šiltesnis nei 27 laipsniai, tada šiltas oro srautas kyla į viršų ir čia susitinka su šaltu oru. Tuomet ir formuojasi galingi uraganai. Pavyzdžiui, Katrinos uragano atveju iki 30 laipsnių šiluma pakilo iki 16 kilometrų aukščio ir ten susitiko su -50 laipsnių šalčio. Susidaręs temperatūrų skirtumas siekė per 80 laipsnių.
Pagrindinį savo greitį ir stiprumą uraganai įgauna dar būdami vandenyne. Paskui jie su didžiausia jėga smogia į pakrantes, kur susiduria su pasipriešinimu – medžiais, namais ir t.t. – ir po kiek laiko užgęsta. Tačiau kol nesusiduria su jokiu pasipriešinimu ir tik laksto aplink salas, uraganai įgauna naujos energijos. Iš esmės šis gamtos reiškinys nuolat turi pasipildyti energiją. Tai daro nuo vandenyno paviršiaus įšilusiais oro srautais.
Vienas uraganas gali turėti nuo 8 iki 80 skirtingo stiprumo viesulų.Uraganai, priklausomai nuo vėjo greičio, skirstomi į penkias kategorijas. Penktąją kategoriją uraganai pasiekia, kai vėjo greitis siekia virš 300 km/val. Svarbu ir tai, kad uragane formuojasi ir viesulai arba tornadai. Vienas uraganas gali turėti nuo 8 iki 80 skirtingo stiprumo viesulų. Taigi uraganas yra pavojingas ne tik kaip pats, bet dar ir todėl, kad kartu su savimi tempiasi ir viesulus. Jie eina kartu – viesulai formuojasi pačiame uragane.
– Ar uraganai būdingi konkretiems regionams? Kuriems?
– Taip, uraganai būdingi keliems regionams. Pavyzdžiui, taifūnai taip pat yra uraganai, tik jie vadinami kitaip, nes formuojasi Ramiajame vandenyne, tropinėse platumose. Bet tai yra uraganinis vėjas. „Vili vili“ uraganiniai vėjai susiformuoja prie Australijos, elefantai – Indijos vandenyne, trovadai – prie Madagaskaro pakrantės.
Kiekvienais metais sudaromas vardų katalogas uraganams, iš kurio išrenkami vardai tais metais siaučiantiems uraganams. Šie katalogai sudaromi atskiriems regionams: Atlanto, Ramiojo vandenyno ir atskirų jo dalių ir kt. Taip siekiama, kad uragano vardai būtų būdingi tam kraštui, kuriame jis susiformuoja.
– Kaip išrenkami vardai uraganams? Ar jie su kuo nors susiję?
– Vardas uraganui išrenkamas iš minėto vardų katalogo. Dažniausiai uraganui tiesiog suteikiamas iš eilės einantis vardas. Tačiau taip pat yra galimybė, kad tas, kuris pirmasis pamatė besiformuojantį uraganą iš katalogo išrenka kitą jam patikusį vardą. Tuomet jis gali užregistruoti uraganą tuo vardu, kuris jam patiko labiau. Vienintelė taisyklė – tas pats vardas tais pačiais metais gali būti įregistruotas tik vieną kartą. Tuomet pranešama į pasaulinę meteorologijos organizaciją, vadinamąją uraganų valdybą, ir ten tas vardas užregistruojamas. Jei uraganas nėra užregistruotas, reiškia, jis neturi vardo ir bet kas kitas gali jį pervadinti.
– Ar uraganams būdingas sezoniškumas? Jei taip, kada jie aktyviausi?
– Uraganų sezonas – balandžio–lapkričio mėnesiai. Iš esmės – šiltasis laikotarpis, kai vandenyno paviršius įkaista labiausiai.
– Ar visada apie uraganus galima sužinoti iš anksto, kol jie dar nepasiekė tankiai apgyvendintų pakrančių? Kokiais būdais nustatoma uragano judėjimo kryptis?
– Uraganui galima pasiruošti. Kaip minėjau, uraganas susiformuoja vandenyne. Pirmiausiai susiformuoja ciklonas, vėliau jis virsta tropine audra. Tuomet, jei tropinė audra įgauna vadinamąjį impulsą ir jėgos, ji virsta uraganu. Nuo tos akimirkos, kai tai įvyksta, uragano kelias yra sekamas, žiūrima, kas vyksta: ar jis stiprėja, ar ne.
Tačiau uraganas sekamas visą laiką. Įvairiausiais prietaisais iš įvairiausių vietų. Visuomenė apie pavojingų uraganų judėjimą informuojama nuolat. Tuose regionuose, kur uraganai siaučia labai dažnai, yra specialiosios tarnybos, kurios visą laiką informuoja žmones, kad artėja uraganas.
Uragano kelias numatomas pagal tai, kaip juda oro masės, nes uraganas juda kartu jomis. Be to, dabar vyksta dar ir stebėjimai iš kosmoso, yra specialūs skaičiavimai, modeliai ir t.t.
– Žvelgiant retrospektyviai į pastaruosius 50 metų – ar buvo pastebėta kokia nors tendencija: uraganų daugėjo / mažėjo, jie stiprėjo / silpnėjo?
– Uraganų pastaruoju metu daugėjo. Tais metais, kai siautėjo Katrina, net neužteko vardų katalogo visiems uraganams pavadinti. Uraganinio periodo suaktyvėjimui įtakos turėjo klimato šiltėjimas. Ne visada uraganai pasiekia pačią aukščiausią kategoriją, bet per metus jų būna išties daug. Prieš porą metų Atlante buvo užfiksuoti 22 uraganai ir apie 2 000 viesulų. Jie yra pakankamai dažni, bet, kaip jau minėjau, ne visada pasiekia pačią aukščiausią kategoriją.
