Šių valstybių ekonomikos smarkiai priklauso nuo to, kokias pinigų sumas perveda Rusijoje dirbantys šių šalių gyventojai. Piniginiai pervedimai sudaro ženklią dalį šių šalių BVP. Kirgizijoje migrantų, dirbančių Rusijoje, piniginiai pervedimai sudaro apie trečdalį BVP, Uzbekijoje – apie ketvirtadalį BVP, o Tadžikijoje – apie 50 proc. BVP.
Jau pavasarį buvo pastebėta, kad šie pervedimai sumažėjo – pavyzdžiui, Tadžikijos piliečiai pirmą ketvirtį pervedė namo 648 mln. dolerių, tai yra 5,3 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Uzbekijos darbininkai pervedė 924 mln. dolerių, tai yra net 30 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Antrame ketvirtyje situacija pagerėjo, tačiau vėliau vėl ėmė sparčiai blogėti.
Į NVS šalis iš Rusijos rugpjūtį buvo pervesta 130 mln. dolerių mažiau nei praėjusių metų rugpjūtį.
Į NVS šalis iš Rusijos rugpjūtį buvo pervesta 130 mln. dolerių mažiau nei praėjusių metų rugpjūtį, bet to, vieno pervedimo vidutinė suma sumažėjo nuo 458 dolerių iki 422 dolerių.
Be to, prognozuojama, kad metų pabaigoje ši suma bus žymiai mažesnė, mat darbininkai Rusijoje gautą atlyginimą rubliais keičia į dolerius ir juos siunčia namo. Krentant rublio kursui, palyginti su doleriu, pervedamų pinigų sumos neišvengiamai mažės.
Rublis tempia žemyn ir vietos valiutas
Migrantų algų mažėjimas atsiliepė ir Vidurio Azijos valstybių valiutų kursams. Pavyzdžiui, Uzbekijoje doleris pabrango iki 2396 sumų (metų pradžioje šis kursas siekė 2202 sumus), o juodojoje rinkoje dolerio kursas siekia jau 3300 sumų. Rusijos rublio kursas per 11 mėnesių krito nuo 67 iki 50 sumų.
Tadžikijoje vietos valiuta somonis dolerio atžvilgiu atpigo 5 proc. ir sustiprėjo rublio atžvilgiu, kuris pinga dar greičiau.
Kirgizijoje, kur vietos valiutos kursas metų pradžioje siekė 49,1 somą už dolerį, dabar doleris kainuoja 57, 6 somo. Taigi, somas per nepilnus metus dolerio atžvilgiu atpigo apie 15 proc.
Smūgis Rusijos ekonomikai atsispindi ir kituose makroekonomikos rodikliuose – Tadžikijoje infliacija šiemet siekia 5,7 proc. – 2 proc. daugiau nei praėjusiais. Šalies BVP augimas, Pasaulio banko prognozėmis, sieks 6,5 proc. , lyginant su 7,4 proc. praėjusiais metais. Metų pradžioje planuota, kad šis augimas sieks 7,6 proc.
TVFprognozuoja, kad Kirgizijai ir Tadžikijai dėl nestabilumo Rusijos ekonomikoje reikėtų laukti ekonomikos lėtėjimo artimiausius 5 metus.
Kirgizijoje infliacija – dar didesnė.
Šių metų pabaigoje ji turėtų siekti 10,6 proc. , nors buvo prognozuota, kad ji neviršys 8 proc. Be to, BVP augimas šiemet sieks 4,5 proc., o ne 6,9 proc., kaip buvo planuota.
Uzbekijoje situacija geresnė, tačiau specialistai prognozuoja, kad BVP augimas nesieks 8 proc., o tai buvo pasiekiama pastaruosius dešimt metų. BVP augimas turėtų siekti 7,6 vietoje planuotų 8,1, o infliacija siekti 11 proc. vietoje planuotų 7-8 proc.
Prasta situacija – mažiausiai 5 metus
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Kirgizijai ir Tadžikijai dėl nestabilumo Rusijos ekonomikoje reikėtų laukti ekonomikos lėtėjimo artimiausius 5 metus.
Tadžikijai, Uzbekijai ir Kirgizijai gali būti sunku išvengti tų sukrėtimų, kurie privedė prie revoliucijų Kirgizijoje 2005 ir 2010 metais.
Problemos gali būti kur kas didesnės, nei stebima dabar. Jeigu Rusija ir toliau susidurs su tokiomis ekonomikos bėdomis, milijonai darbininkų – statybininkų, pardavėjų – gali būti priversti grįžti namo. Grįžę namo šie bedarbiai neabejotinai sukels didelę socialinę įtampą.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Rusijoje yra apie 11 mln. darbuotojų iš užsienio. Tikslūs skaičiai, kiek iš kokių valstybių yra atvykusiųjų į Rusiją dirbti žmonių, nėra aiškūs, nes nemažai jų dirba nelegaliai. Pagal oficialius duomenis, Rusijoje 2012 metais dirbo 2,3 mln. uzbekų, 1,1 mln. tadžikų ir 540 tūkst. kirgizų. Tačiau šiuos skaičius galima drąsiai padauginti iš dviejų.
Jeigu didelė dalis šių darbuotojų grįš namo ir neras čia darbo, be to, smarkiai sumažės pervedamų pinigų sumos, Tadžikijai, Uzbekijai ir Kirgizijai gali būti sunku išvengti tų sukrėtimų, kurie privedė prie revoliucijų Kirgizijoje 2005 ir 2010 metais.
