Kinijos ir Šiaurės Korėjos santykiai pastebimai pablogėjo dar nuo tada, kai 2011-aisiais valdžią Šiaurės Korėjoje perėmė Kim Jong Unas. Nors Pekinas tam prieštaravo, naujasis Šiaurės Korėjos lyderis nuo 2013-ųjų atnaujino šalyje vykdomus branduolinius bandymus.
Be to, 2013-aisiais Kim Jong Unas įvykdė egzekuciją savo dėdei Jang Song Thaekui, kuris buvo laikomas Kinijos ryšininku Pchenjane.
Po šių metų sausį vykdytų branduolinių sprogdinimų JAV valstybės sekretorius Johnas F. Kerry paragino Kiniją nutraukti „įprastą verslą“ su Šiaurės Korėja. Tačiau Kinija atšovė, kad neklausys svetimų patarimų, kaip jai elgtis su savo sąjungininke. Tačiau atrodo, kad paslapčia Kinija pasielgė būtent taip, kaip ragino JAV.
„Pastebima, kad netrukus po to, kai Šiaurės Korėja įvykdė ketvirtąjį branduolinį bandymą šiemet sausį, Kinija ėmėsi drastiškai riboti prekybą pasienyje su Šiaurės Korėja“, – teigia tyrimą atlikusio Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro vadovas, buvęs Nacionalinės saugumo tarybos patarėjas Azijos klausimais Viktoras Cha.
Jo vadovaujama tyrėjo grupė analizavo palydovines nuotraukas ir pastebėjo, kad prekyba Kinijos ir Šiaurės Korėjos pasienyje praktiškai sustojusi.
Tyrėjai pastebėjo, kad tai greičiausiai reiškia tik viena – Kinija nusprendė stabdydama prekybą nubausti Pchenjaną už branduolines išdaigas, tačiau apie šį savo sprendimą nepranešė pasauliui.
„Geras dalykas tas, kad Kinija Šiaurės Korėją baudžia stipriau nei galima buvo tikėtis“, – sako V.Cha.
Tyrėjai savo išvadas paskelbė išanalizavę įmonės „DigitalGlobe“ darytas palydovines nuotraukas Kinijos – Šiaurės Korėjos pasienyje. Iš jų aiškiai matyti, kad Sinuiju traukinių stotis ir muitinės zona Kinijos pusėje prie Sino-Korėjos draugystės tilto pastaruoju metu apmirusi.
Lygindami srautus tose teritorijose pernai sausį ir kovą ir šiemet vasarį tyrėjai nustatė „ilgalaikį ekonominės veiklos sumažėjimą pasienyje“.
Pavyzdžiui, Sinuiju traukinių stotyje eismas šiemet, panašu, išvis sustojo. Visi vagonai stovėjo garažuose. Sinuiju muitinės zonoje pernai sausį darytose nuotraukose matyti 111 vilkikų, tuo tarpu šiemet vasarį jų tematyti penki.
Kinijos pusėje situacija panaši. Pernai kovą ten buvo fiksuoti 32 vilkikai, o šiemet vasarį – vos šeši.
Oficialūs prekybos duomenys, susiję su Šiaurės Korėja, nėra patikimi, todėl V.Cha tikino vargiai randantis kitų būdų savo hipotezei patikrinti. Tačiau padėti stebėti situaciją tyrėjams nori pagelbėti ir JAV, ir Pietų Korėjos vyriausybės.
Kad Kinija nėra patenkinta Šiaurės Korėjos branduoliniais bandymais rodo ir tai,kad ji pasirašė Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliuciją.
Tačiau nauji duomenys rodo, kad Kinija gali būti pasipiktinusi kur kas labiau nei ji norėjo tai parodyti pasauliui, o veiksmų paslapčiomis ėmėsi tik todėl, kad nenorėjo parodyti, jog klauso JAV patarimų.
Klausimas tik, ar ekonominio Kinijos spaudimo pakaks, kad Kim Jong Unas prieš naujas pavojingas provokacijas pagalvotų dukart.
