Nuteistieji, trys Bosnijos ir Hercegovinos serbai ir vienas slovėnas, priklausė elitiniam Bosnijos serbų daliniui, kuris liepos 16 dieną dalyvavo liūdnai pagarsėjusioje daugiau kaip penkias valandas trukusioje egzekucijoje Branevo kariniame ūkyje.
Šie keturi buvę kariai buvo apkaltinti dalyvavimu maždaug 800 Bosnijos musulmonų, vyrų ir berniukų, žudynėse; tai buvo tik dalis iš 8 tūkst. nužudytų žmonių per Srebrenicos žudynes.
„Teismas nustatė, kad kaltinamieji padarė nusikaltimus žmoniškumui“, – sakė teisėja Mira Smajlovic.
Tačiau jie visi buvo išteisinti dėl kaltinimų genocidu, nes teismas nusprendė, kad nebuvo įrodyta, jog jie būtų turėję „genocidinių ketinimų“, reikalingų tokiam kaltinimui pripažinti pagrįstu.
Bosnijos serbas Stanko Kojicius nuteistas kalėti 43 metus; slovėnas Francas Kosas ir Bosnijos serbas Zoranas Goronja – po 40 metų, o Vlastimiras Golijanas – 19 metų.
Teismo metu F.Kosas, vienas dalinio vadų, prisipažino dalyvavęs žudynėse; jis papasakojo, kaip sulaikytieji buvo pristatyti į egzekucijos vietą autobusais.
„Jie ramiai važiavo į egzekucijos vietą, išsirikiavo“, – aiškino jis teismui.
„Mes nužudėme juos šūviais į pakaušį“, – pridūrė jis ir pridūrė, jog jo būrys nužudė apie 300 žmonių, paskui juos pakeitė kiti kariai.
Dešimtąjį diversantų padalinį, kuriame buvo ir ne serbų samdinių, suformavo buvęs Bosnijos serbų armijos vadas Ratko Mladičius.
Hagoje Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) dabar teisia R.Mladičių už genocidą.
Užėmę tuomet JT saugomą anklavą 1995 metų liepos 11 dieną, Bosnijos serbai per kelias dienas surengė egzekuciją apie 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.
Šiuos žiaurumus, baisiausius Europoje po Antrojo pasaulinio karo, genocidu pavadino du teismai: TBTJ bei aukščiausiasis JT teismas – Tarptautinis Teisingumo Teismas.
