Tuo tarpu didžiuosiuose šalies miestuose toliau vyko daugiatūkstantinės protesto akcijos prieš šią reformą, kurios oponentai sako, kad ji pernelyg orientuota į verslo interesus ir sukels grėsmę branginamoms darbuotojų teisėms.
Per balsavimą Nacionaliniame Susirinkime, kurį inicijavo centro dešinioji opozicinė Respublikonų partija, nepasitikėjimą Manuelio Vallso vyriausybe pareiškė 246 deputatai.
Ministrų kabinetui nušalinti reikėjo mažiausiai 288 įstatymų leidėjų pritarimo, o dbar įstatymo projektas bus perduotas svarstyti Senatui.
Šansų, kad įstatymų leidėjai patvirtins darbo reformą, dėl kurios protestai visoje Prancūzijoje vyksta nuo kovo pradžios, praktiškai nebuvo, todėl vyriausybė nusprendė pasinaudoti prieštaringai vertinamu Konstitucijos straipsniu, leidžiančiu priimti įstatymo projektą be balsavimo žemuosiuose parlamento rūmuose.
Konservatorių stovykla pamėgino užkirsti tam kelią ir inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe, tačiau jiems pritrūko 42 balsų.
Vyriausybė tvirtina, kad šia reforma siekiama išjudinti nelanksčią Prancūzijos darbo rinką ir sumažinti nedarbo lygį, kuris atkakliai laikosi ties maždaug 10 proc. riba.
Tuo tarpu profsąjungos baiminasi, kad dėl šios reformos visą darbo dieną dirbantys darbuotojai gali netekti kai kurių iš savo puoselėjamų teisių, o studentų organizacijos mano, kad darbo vietos jaunimui vis vien nebus kuriamos.
Jaunimo nedarbo lygis Prancūzijoje yra artimas 25 proc. ir daugelis jaunuolių negali išsivaduoti iš užburto trumpalaikio darbo ir stažuočių rato.