Dėstydamas argumentus savo baigiamojoje kalboje Hagoje veikiančiame Jungtinių Tautų (JT) tribunole, 69 metų R.Karadžičius, teisiamas dėl genocido ir karo nusikaltimų, sakė: „Buvau tikras musulmonų draugas.“
Anksčiau per šį posėdį jis sakė keturiems teisėjams, kad šioje byloje „kaltinama visa serbų tauta“.
R.Karadžičiui pateikta 11 kaltinimų dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Nors jis prisiėmė „moralinę atsakomybę“ dėl žiaurumų, vykdytų Bosnijos serbų per kruviną 1992-1995 metų karą, R.Karadžičius atmeta baudžiamuosius kaltinimus, įskaitant dėl jo vaidmens 1995 metų Srebrenicos žudynėse, pareikalavusiose apie 8000 žmonių gyvybių.
Anksčiau per šį posėdį jis sakė keturiems teisėjams, kad šioje byloje „kaltinama visa serbų tauta“.
Susiglamžiusį juodą kostiumą, baltus marškinius ir kaštoninės spalvos kaklaraištį dėvintis R.Karadžičius mokyklos direktoriaus tonu pamokslavo prokurorams, kuriuos jis kaltino melavus teisėjams.
„Aš žinau tiesą; prokurorai žino tiesą – (bet) jie stengiasi suklaidinti teismą“, – tvirtino akiniuotas kaltinamasis nuo savo įvaizdžio neatsiejama pasišiaušusia šukuosena.
R.Karadžičius kaltinamas buvęs vienas iš etninių valymų organizatorių Bosnijos kare, kuris pareikalavo per 100 tūkst. žmonių gyvybių, o dar 2,2 mln. gyventojų privertė palikti savo namus.
Pasak prokurorų, R.Karadžičius, kartu su velioniu Serbijos prezidentu Slobodanu Miloševičiumi ir Bosnijos serbų generolu Ratko Mladičiumi veikė kartu, kad teritorijas, kurias serbai siekė valdyti po Jugoslavijos subyrėjimo 1991 metais, „išvalytų“ nuo bosnių ir kroatų.
Galutinė nutartis jau penkerius metus besitęsiančiame teismo procese tikriausiai bus paskelbta ne anksčiau negu 2015 metų pabaigoje.
Be genocido, R.Karadžiius taip pat kaltinamas dėl 44 mėnesius trukusios Bosnijos sostinės Sarajevo apsiausties, pasibaigusios 1995 metų lapkritį ir nusinešusios apie 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Galutinė nutartis jau penkerius metus besitęsiančiame teismo procese tikriausiai bus paskelbta ne anksčiau negu 2015 metų pabaigoje.
