Pati C.Kirchner – žinomiausia šalies politikė – teismo procesą vadina politine raganų medžiokle.
Milijonai argentiniečių dievina ir milijonai smerkia C.Kirchner, pripažintą kalta dėl „nesąžiningo administravimo“, susijusio su neteisėtomis viešųjų darbų sutartimis jai einant prezidentės pareigas 2007–2015 metais.
C.Kirchner pareiškė, kad „nė vienas melas nebuvo įrodytas“ ir kad ją nuteisė „teisinė mafija“.
2023 metų visuotiniuose rinkimuose „nekandidatuosiu į nieką – nei į senatorius, nei į deputatus, nei į tautos prezidento postą“, parašė ji socialiniuose tinkluose po teismo sprendimo.
Analitikų teigimu, mažai tikėtina, jog C.Kirchner artimiausiu metu atsidurs kalėjime, nes ji, eidama dabartines pareigas, turi Kongreso nario neliečiamybę ir vis dar gali teikti apeliacinius skundus. Tačiau, anot jų, šis sprendimas kelia didžiulį klausimą dėl jos ateities.
„Nuosprendis turės didelį politinį poveikį“, – sakė Buenos Airių universiteto politologas Rosendo Fraga.
C.Kirchner ir dar 12 asmenų buvo apkaltinti dalyvavimu neteisėtai sudarant viešųjų pirkimų sutartis pietinėje Santa Kruso provincijoje verslininko Lazaro Baezo naudai.
Tiriamas laikotarpis apima aštuonerius jos kadencijos metus ir ankstesnius ketverius metus, kai prezidentu buvo 2010-aisiais miręs jos vyras Nestoras Kirchneris.
Prokuroras pasmerkė tai, ką pavadino „institucinės korupcijos sistema“ ir „tikriausiai didžiausia korupcine operacija“ šalyje, kai per 12 metų buvo padaryta „sistemingų pažeidimų 51 konkurse“.
Neskaitant C. Kirchner, aštuoni kaltinamieji buvo nuteisti kalėti nuo trejų iki pusseptintų metų. Trys buvo paleisti į laisvę, o dar vienam byla buvo nutraukta dėl suėjusio senaties termino.
