E.Macrono pirmtakas Arnaud Montebourg'as pasisakė už didesnį valstybės kišimąsi į ekonomiką. Toks požiūris Prancūzijos politikoje yra vyraujantis jau daugelį dešimtmečių.
Tuo tarpu naujasis ekonomikos ministras laikosi kitokių ekonominių pažiūrų ir siekia reformuoti neefektyvų bei stagnuojantį Prancūzijos ūkį.
Dar prieš E.Macronui pristatant būsimąjį ekonominių reformų paketą, parlamento socialistai pareiškė, kad jie balsuos prieš.
Bene pagrindinė socialistų įtarumo ir nemeilės E.Macronui priežastis yra ta, kad už Prancūzijos ekonomiką atsakingas ekonomistas ketverius metus dirbo garsios Rothschildų šeimos bankininku. Dėl to E.Macrone'as vadinamas karjeristu ir stambiojo kapitalo tarnu.
Ko nori E.Macronas? Visų pirma, jis tikisi įnešti atvirumo į pernelyg reguliuojamą ir nedinamišką šalies darbo rinką. Pavyzdžiui, siekiama, kad parduotuvės galėtų dirbti ne penkis, bet dvylika sekmadienių per metus bei įvesti 40 mlrd. eurų vertės pajamų mokesčio lengvatą kai kurioms Prancūzijos bendrovėms, kurios tokiu būdu būtų priverstos padidinti savo konkurencingumą.
E.Macrono siūlomos priemonės turėtų pagelbėti įgyvendinant Prancūzijos vadovo paskelbtą planą, pagal kurį ši šalis turėtų tapti kiek įmanoma patrauklesnė verslui.
„Jeigu buvimas politiku reiškia norą būti perrinktam bet kokia kaina, tai aš toks nesu“, – tikina E.Macronas.
Šis politikas atvirai kalba apie dabartinės Prancūzijos vyriausybės nesėkmes. Jis piktinasi, jog nemažai jos atstovų dėl jų kaltina kitus ir neprisiima atsakomybės už nevykusias reformas.
Jeigu buvimas politiku reiškia norą būti perrinktam bet kokia kaina, tai aš toks nesu, – tikina E.Macronas.
Paklaustas, ką mano apie daugeliui Prancūzijos socialistų šventą idėją dėl 35 valandų darbo savaitės, E.Macronas atsako: „Ginu tai, bet nekeliu šios idėjos ant pjedestalo“ ir priduria, kad darbo santykiai turi būti lankstesni.
Ekonomistai perspėja, kad būtinų reformų Prancūzijoje atidėlioti nebegalima.
Per pastaruosius trejus metus šalies ekonomika visiškai neaugo, o nedarbo lygis jau ilgą laiką siekia beveik 11 proc. Dėl to iš dalies galima kaltinti neprofesionalius F.Hollande'o komandos žingsnius.
Vis dėlto, šiuo metu Prancūzijos prezidentas, premjeras ir ekonomikos ministras sutaria dėl vieno dalyko – Paryžiui nenaudinga laikytis griežtų taupymo priemonių, nes jos gali šalį nutempti į dar gilesnę recesiją. Prancūzija planuoja, kad tik 2017 m. jos biudžetas neviršys ES nustatytos 3 proc. deficito ribos.
