61-erių A.Masas, buvęs Katalonijos lyderiu nuo 2010-ųjų iki praėjusių metų, buvo apkaltintas pilietiniu nepaklusnumu, kai 2014 metų lapkritį šiame šiaurės rytiniame Ispanijos regione organizavo simbolinį, neprivalomą referendumą, nors Ispanijos Konstitucinis Teismas ir draudė tai daryti.
Katalonijos regionas, kuris didžiuojasi savita kalba ir papročiais, jau seniai reikalavo didesnės autonomijos. Atsiskirti nuo Ispanijos norintieji daugel metų mėgino gauti Madrido pritarimą balsavimui dėl nepriklausomybės.
Ispanijos ekonomikai lėtėjant vis daugiau katalonų piktinasi mokesčiais centrinei Ispanijos vyriausybei, kuri iš surinktų lėšų subsidijuoja neturtingesnius regionus.
Dabartinė Katalonijos vyriausybė pažadėjo surengti naują referendumą šiemet rugsėjį. Šįkart jis bus privalomas ir nebus laukiama Madrido pritarimo.
Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as praėjusį rudenį pažadėjo surengti tokį balsavimą 2017 metų rugsėjį, nepriklausomai nuo to, ar jam pritars centrinė vyriausybė Madride. Šiam planui pritarė ir Katalonijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro nepriklausomybės šalininkai.
Tačiau Katalonijos Konstitucinis Teismas anksčiau pripažino, kad tokį balsavimą gali rengti tik Ispanijos valstybė.
2014 metų lapkričio mėnesį buvo surengtas simbolinis referendumas, kuriame daugiau nei 80 proc. balsavusiųjų pasisakė už Katalonijos nepriklausomybę, nors balsavime dalyvavo vos 2,3 mln. iš 6,3 mln. balsavimo teisę turinčių rinkėjų.
Katalonija, 7,5 mln. gyventojų turintis regionas, kuriame sukuriama maždaug penktadalis Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), turi savo kalbą ir kultūrines tradicijas.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo čia reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
