Paskelbus rezultatus iš 49 apygardų paaiškėjo, kad Škotijos nacionalinė partija (SNP) užsitikrino 40 vietų, todėl beveik neabejotina, kad ji dirbs regiono vyriausybėje. Vis dėlto dalis vietų yra paskirstomos pagal proporcinę sistemą, todėl SNP gali pristigti mandatų iki 65 vietų daugumos Edinburge posėdžiaujančiame parlamente.
Taip pat toliau skaičiuojami Velso parlamento ir virtinės Anglijos vietos rinkimų balsai. Vis dėlto Škotijos rinkimų rezultatai gali atnešti didžiausių padarinių visai JK, jeigu SNP būtų atrištos rankos artimiausiu laiku vėl inicijuoti naują referendumą dėl regiono ateities.
Jei SNP užsitikrintų daugumą, partijos lyderė – dabartinė pirmoji ministrė Nicola Sturgeon – argumentuotų turinti mandatą naujam plebiscitui. Škotų nepriklausomybės šalininkams neturint daugumos JK premjeras Borisas Johnsonas, kuriam priklauso galutinis žodis referendumo klausimu, galėtų argumentuoti, kad N.Sturgeon tokių įgaliojimų neturi. Ministras pirmininkas šeštadienį dienraštyje „The Daily Telegraph“ paskelbtame straipsnyje rašė, kad naujas referendumas būtų „neatsakingas ir beatodairiškas“ žingsnis, esant „dabartiniam kontekstui“, kai Britanija stengiasi įveikti koronaviruso pandemijos krizę.
Penktadienį, kai paaiškėjo, kad N.Sturgeon buvo perrinkta Glazge, pirmoji ministrė sakė, jog jos prioritetas būtų įveikti pandemiją, o „paskui, kai būtų tinkamas metas – pasiūlyti šiai šaliai geresnės ateities pasirinkimą“.
Škotija yra Jungtinės Karalystės dalis nuo 1707 metų. Srities nepriklausomybės klausimas jau atrodė išspręstas, kai per 2014 metais surengtą pirmąjį referendumą suvereniteto idėja buvo atmesta 55 proc. balsų prieš 45 procentus. Tačiau padėtį iš pagrindų pakeitė 2016 metais surengtas „Brexito“ referendumas, per kurį Britanija nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, nors 62 proc. Škotijos gyventojų palaikė tolesnę narystę Bendrijoje. Tai suteikė pagrindą škotų nacionalistams iš naujo kelti Škotijos nepriklausomybės idėją.
