Kažkada respublikonų lyderiai tikino, kad JAV privalo stumti Artimuosius Rytus link demokratijos, nes vietos diktatoriai skatina terorizmo plėtrą arabų šalyse. Tačiau dabar šios partijos požiūris pakito ir vis labiau akcentuojama stabilumo regione svarba.
Štai Donaldas Trumpas viešai apverkė Saddamo Husseino ir Muammaro al Qaddafio nuvertimus, o Tedas Cruzas kritikuoja Baracko Obamos administraciją už tai, kad buvo nuverstas Egipto diktatorius Hosnis Mubarakas.
Nesunku suprasti, kodėl respublikonų kandidatai tapo arabų šalių diktatūrų gerbėjais.
Nesunku suprasti, kodėl respublikonų kandidatai tapo arabų šalių diktatūrų gerbėjais. Po JAV inicijuoto S.Husseino ir M.al Qaddafio nuvertimo, Libija ir Irakas tapo žlugusiomis valstybėmis, kuriose didelę įtaką įgavo islamistų grupuotės.
Vis dėlto, nereikia pamiršti, kad autokratai, kuriuos dėl stabilumo išlaikymo dabar gina respublikonai, toli gražu neprisideda prie jo išlaikymo regione, o atvirkščiai – jį griauna.
Geriausias pastarojo meto pavyzdys yra neseniai šiitų dvasininkui Nimrui al Nimrui mirties bausmę įvykdžiusi Saudo Arabija. Rijado veiksmai sukėlė seniai neregėtą įtampą su Iranu.
Ir nors pastarojo valdžios atstovai dėjo pastangas, kad būtų išvengta grėsmės Saudo Arabijos pareigūnams, reziduojantiems šioje šalyje, bei teigė nenorintys toliau eskaluoti konflikto su vahabitų karalyste, pastaroji užėmė visiškai priešingą poziciją,
Ilgą laiką JAV sąjungininke laikoma Saudo Arabija nutraukė diplomatinius ir prekybinius ryšius su Iranu ir tai skatina padaryti savo sąjungininkes musulmonų sunitų valstybes. Tokiu būdu Rijadas tik prisideda prie tolimesnio kraujo liejimo Sirijoje, nes Teheranui su Saudo Arabija nesutarus dėl Basharo al Assado ateities, Sirijos taikos susitarimas yra neįmanomas.
Dar vienas autokratinės valdžios, griaunančios stabilumą, pavyzdys yra Saudo Arabijos artimas sąjungininkas Egiptas. Pastarosios šalies prezidentas Abdelis Fattah al – Sisis , kurį taip giria kai kurie JAV respublikonai, tariamą stabilumą į šalį įnešė pasitelkdamas žiaurų smurtą.
Vien tik per vieną 2013 m. dieną, jo įsakymu vyriausybės pajėgos nužudė daugiau negu 800 protestuotojų, tarp kurių buvo nemažai moterų ir vaikų. Naujienų svetainė vox.com šį susidorojimą net pavadino viena iš kruviniausių masinių žudynių šiuolaikinėje istorijoje.
Maža to, Egipte uždraudus „Musulmonų brolijos“ politinį sparną, ši visuomenės pasitikėjimą rinkimuose užsitikrinusi politinė jėga buvo nuvyta nuo valdžios. To rezultatas – džihadistų terorizmo, nukreipto prieš Egipto valdžią, atgimimas.
