Uzbekistano valdžios planas: slapta moterų sterilizacija

Uzbekistano valdžia įgyvendina slaptą programą – priverstinę šalies moterų sterilizaciją. Taip teigia Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC, kurio žurnalistė Natalia Antelava įrodymus surinko bendraudama su šalies gydytojais ir moterimis, kurioms sterilizacija atlikta joms nežinant ir be jų sutikimo.
Gyvenimas Uzbekistane
Gyvenimas Uzbekistane / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Adolat – pribloškiančios išvaizdos, tylaus balso moteris, turinti paslaptį, dėl kurios jai itin gėda. Moteris žino, kad tai, kas įvyko – ne jos kaltė, tačiau ji niekaip negali įveikti kaltės jausmo.

Adolat kilusi iš Uzbekistano – šalies, kur visas gyvenimas sukasi apie vaikus, o didelė šeima suvokiama kaip asmeninės sėkmės simbolis. Adolat save laiko nevykėle.

„Kas aš esu po to, kas man nutiko? – glostydama savo dukters – mergaitės, kurios gimimas pakeitė Adolat gyvenimą, plaukus, kalbėjo moteris. – Visada svajojau apie keturis vaikus: dvi dukteris ir du sūnus, bet pagimdžiusi antrąją dukterį nebegalėjau pastoti.“

Nuvykusi pas gydytoją Adolat sužinojo, kad po dukters gimdymo ji buvo sterilizuota. „Buvau priblokšta. Verkiau ir klausiau: „Kodėl? Kaip jie su manim galėjo taip pasielgti?“ Gydytojas atsakė: „Tai Uzbekistano įstatymas“, – su BBC žurnaliste savo išgyvenimais dalinosi moteris.

Reuters/Scanpix nuotr./Gyvenimas Uzbekistane
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Uzbekistane

Oficialiai sterilizacija Uzbekistane nėra įstatymas. Tačiau įrodymai, kuriuos surinko BBC žurnalistė rodo, kad Uzbekistano valdžios atstovai pastaruosius dvejus metus įgyvendina programą, kurios tikslas – visos šalies moterų sterilizacija. Neretai – priverstinė ir įvykdoma be jų žinios.

Užsienio žurnalistai Uzbekistane nepageidaujami. Vasario pabaigoje N.Antelava buvo deportuota iš šalies. Su Adolat ir daugybe kitų Uzbekistano moterų ji susitiko kaimyniniame Kazachstane. Įrodymus žurnalistė taip pat rinko telefono, elektroninių laiškų ir kitų būdų pagalba.

Nė viena iš moterų, bendravusių su žurnaliste, nenorėjo atskleisti savo tikrųjų vardų. Jos gyvena skirtingose Uzbekistano dalyse, o jų pasakojimai atitinka tuos, kuriuos žurnalistė išgirdo iš gydytojų ir kitų šalies medicinos specialistų.

„Kiekvienais metais mums pateikia planą. Kiekvienam gydytojui pranešama, kelioms moterims jis turi išrašyti kontraceptikų, o kelias moteris sterilizuoti“, – pasakojo šalies sostinėje Taškente dirbantis ginekologas.

Kaip ir kiti gydytojai, su kuriais bendravo žurnalistė, ginekologė kalbėjo su sąlyga, kad nebus atskleista jos tapatybė. Bendravimas su užsienio žurnalistu Uzbekistane, kur kankinimai per sulaikymą yra norma, gali baigtis kalėjimo bausme.

Reuters/Scanpix nuotr./Gyvenimas Uzbekistane
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Uzbekistane

„Yra nustatytos kvotos. Mano kvota – keturios moterys per mėnesį“, – kalbėjo specialistė. Kiti du gydytojai pasakojo, kad ypač didelį spaudimą patiria kaiminėse Uzbekistano vietovėse dirbantys gydytojai. Čia kai kurie ginekologai turi sterilizuoti iki aštuonių moterų per savaitę.

„Kartą ar du per mėnesį, o kartais ir dažniau, seselė iš miesto ligoninės atvyksta į mano namus ir siūlo nuvežti į ligoninę atlikti operaciją“, – pasakojo trijų vaikų motina. „Dabar ši operacija nemokama, vėliau už ją reikės mokėti, todėl pasidarykite ją dabar“, – tokiais teiginiais moterį bando įtikinti medicinos seselė.

Kita uzbekė moteris sakė po sūnaus gimimo kelis mėnesius kentusi paslaptingą skausmą ir stiprų kraujavimą. Nuvykusi atlikti tyrimo ultragarsu sužinojo, kad jos gimda pašalinta. „Jie man tiesiog pasakė: „Kam tau reikia daugiau vaikų? Jau ir taip du turi“, – prisiminė moteris.

Pasak šaltinio Uzbekistano Sveikatos ministerijoje, sterilizacijos programa siekiama valdyti šalies gimstamumą. Šiuo metu valstybėje gyvena apie 28 mln. žmonių. Tačiau kai kurie demografai abejoja statistikos tikrumu, akcentuodami, kad po to, kai 1989 metais įvyko paskutinis šalies gyventojų surašymas ir kai buvo surašyta apie 20 mln. gyventojų, daugybė iš jų emigravo iš šalies.

„Kalbame apie dešimtis tūkstančių moterų, kurios sterilizuojamos visoje šalyje, – kalbėjo Sukhrobas Ismailovas, vadovaujantis vienai iš vos kelių nevyriausybinių organizacijų Uzbekistane, „Expert Working Group“ (EWG).

Reuters/Scanpix nuotr./Gyvenimas Uzbekistane
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Uzbekistane

2010-aisiais EWG atliko septynis mėnesius trukusią medicinos atstovų apklausą ir surinko įrodymus apie maždaug 80 tūkst. per tą laiką šalyje atliktų sterilizacijų. Patikrinti šį skaičių galimybių nėra. Kai kurios procedūros buvo atliktos pacientėms sutikus.

Apie pirmuosius priverstinės sterilizacijos atvejus Uzbekistane pranešta 2005-aisiais. Tai padarė Gulbakhor Turaeva – patologė, dirbanti Andijano mieste, pastebėjusi, kad į lavoninę, kurioje ji dirbo, atvežamos jaunų, sveikų moterų gimdos.

Identifikavusi moteris, kurių gimdos buvo pašalintos, G.Turaeva surinko informaciją apie 200 priverstinių sterilizacijų. Specialistė paviešino šiuos duomenis ir paprašė savo viršininkų pasiaiškinti. Atsakymas, kurį gavo moteris – atleidimas iš darbo.

2007-aisiais G.Turaeva buvo pasodinta į kalėjimą, apkaltinus ja į šalį kontrabanda gabenant opozicijos literatūrą. Kaip ir daugelis kitų, moteris atsisakė duoti interviu BBC, baimindamasi dėl savo ir savo vaikų saugumo.

2007-aisiais Jungtinės Tautos taip pat pranešė apie priverstines sterilizacijas ir histerektomijas Uzbekistane. Nuo tada priverstinių sterilizacijų šalyje ėmė mažėti.

Reuters/Scanpix nuotr./Gyvenimas Uzbekistane
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Uzbekistane

Tačiau, pasak BBC šaltinių medicinos sektoriuje, 2009 ir 2010 metais Uzbekistano valdžia nurodė šalies klinikoms apsirūpinti įranga, reikalinga savanoriškos chirurginės kontracepcijos procedūrai atlikti. 2009-aisiais sostinės Taškento gydytojai buvo išsiųsti į kaimines šalies vietoves, kad ten sterilizacijos paslauga taptų prieinamesnė. Yra įrodymų, kad sterilizacijos atvejų ir vėl pradėjo daugėti.

„Popieriuje sterilizacija turėtų būti savanoriška, bet moterys išties neturi pasirinkimo, – pasakojo vyresnysis gydytojas iš vienos provincijos ligoninės, kuris taip pat nenorėjo, kad jo vardas būtų paviešintas. – Moterimi labai lengva manipuliuoti, ypač jei ji vargingai gyvena. Gali jai pasakyti, kad jei ji susilauks daugiau vaikų, jos sveikata nuo to labai nukentės. Gali jai pasakyti, kad sterilizacija jai yra geriausia išeitis. Arba gali tiesiog atlikti procedūrą.“

Keli gydytojai BBC žurnalistei sakė, kad per pastaruosius dvejus metus šalyje ypač padaugėjo Cezario pjūvio atvejų. Ši operacija chirurgams atveria sterilizacijos duris. Tie patys gydytojai teigia abejojantys oficialia šalies statiska, anot kurios, Cezario pjūviai atliekiami vos 6,8 proc. gimdyvių.

„Cezario pjūvio taisyklės buvo labai griežtos, bet dabar, mano įsitikinimu, 80 proc. moterų gimdo atliekant Cezario pjūvį. Tai leidžia lengvai atlikti sterilizaciją ir kiaušintakių perrišimą“, – kalbėjo netoli Taškento esančios ligoninės vyriausiasis chirurgas.

Keletas gydytojų ir medicinos profesionalų pasakojo, kad priverstinė sterilizacija yra ne tik priemonė gyventojų skaičiui kontroliuoti, bet ir keistas būdas motinų ir kūdikių mirštamumui mažinti.

Reuters/Scanpix nuotr./Gyvenimas Uzbekistane
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Uzbekistane

„Tai paprasta formulė – mažiau moterų gimdo, mažiau iš jų miršta“, – aiškino vienas chirurgas. Rezultatas – tai leidžia Uzbekistanui kilti aukštyn tarptautinėje motinų ir kūdikių mirštamumo reitingų lentelėje.“

„Atrodo, kad Uzbekistanas yra apsėstas skaičiais ir tarptautiniais reitingavimais, – BBC sakė Žmogaus teisių stebėtojų Vidurio Azijoje direktorius Steve'as Swerdlowas. Jis įsitikinęs, kad užsienio valstybės galėtų imtis daugiau priemonių, siekdamos užtikrinti žmogaus teises Uzbekistane. Dar visai neseniai šalies prezidento Islamo Karimovo ir Vakarų valstybių santykiai buvo itin šalti. Tačiau pastaraisiais metais JAV ir Europos Sąjunga atšaukė sankcijas Uzbekistanui. Tarp jų ir JAV draudimą parduoti Taškentui ginklus.

Tai akivaizdžiai susiję su prastėjančiais Amerikos santykiais su Pakistanu ir tuo, kad NATO pajėgos, norėdamos į Afganistaną ar iš jo nugabenti atsargas ir karius, priverstos naudotis Vidurio Azijos, įskaitant Uzbekistaną, keliais.

Pastaraisiais mėnesiais Uzbekistane lankėsi keletas garbingus postus užimančių žmonių iš Vakarų, tačiau vos keli iš jų viešai kalbėjo apie situaciją šalies žmogaus teisių srityje. 

„I.Karimovui savo santykiuose su Vakarais pavyko pasiekti tašką, kai už savo veiksmus ir žmogaus teisių pažeidimus jis nebeturi atsakyti, – kalbėjo S.Swerdlowas. – Kai pradedama kalbėti apie žmogaus teises, pasigirsta kurtinanti tyla. Pranešimai apie priverstines sterilizacijas tik dar labiau paskatina nutraukti šią tylą.“

Reuters/Scanpix nuotr./Gyvenimas Uzbekistane
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Uzbekistane

Savo rašytiniame atsakyme BBC į prašymą duoti komentarą, Uzbekistano valdžia pareiškė, kad tvirtinimai apie šalyje įgyvendinamą priverstinės sterilizacijos programą yra šmeižikiški ir neturintys jokio ryšio su realybe.

Valdžia taip pat rašė, kad chirurginė kontracepcija šalyje nėra paplitusi ir yra įgyvendinama tik esant savanoriškam moters sutikimui, po konsultacijos su specialistu ir gavus rašytį abiejų tėvų sutikimą.

Tačiau Nigora yra viena iš daugelio, kurioms priverstinė sterilizacija yra realybė. Jai buvo atliktas skubus Cezario pjūvis. Po dienos jai buvo pranešta, kad ji sterilizuota. Tą pačią dieną mirė vienintelis moters kūdikis.

Nigorai 24 metai ir ji niekada neturės vaikų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų