Tibetiečiai Kinijoje visuomet turėdavo susilaikyti nuo viešų ceremonijų, pagerbiant jų 78 metų dvasinį lyderį, kurį Pekinas vadina „vilku vienuolio rūbais“.
Tačiau šiemet artėjant Nobelio taikos premijos laureato gimtadieniui Činghajaus administracija aptarė pasiūlymus sušvelninti suvaržymus, įskaitant leidimą tibetiečiams viešai demonstruoti Dalai Lamos nuotraukas, nurodė Tarptautinė kampanija už Tibetą.
Vis dėlto šeštadienį nebuvo jokių linksmybių ženklų, o daugelis eilinių tibetiečių netgi nežinojo, kad minimas Dalai Lamos gimtadienis.
Kumbumo vienuolyne netoli Činghajaus sostinės Siningo vienuoliai meldėsi vienoje patalpoje, esančioje greta kitos, kuri buvo pastatyta kaip Dalai Lamos šventovė – joje buvo padėta dvasinio lyderio nuotrauka.
„Švęsime jo gimtadienį privačiai savo namuose, bet niekada to nedarysime viešai, – sakė 40-metis Kumbumo vienuolis Khedroobas. – Tačiau neturime laukti ypatingos dienos švęsti – mes dėl jo švenčiame kiekvieną dieną.“
Khedroobas pridūrė gavęs mobiliuoju telefonu SMS žinutę, kurioje sakoma, kad Činghajaus valdžia diskutavo, ar leisti tibetiečiams demonstruoti Dalai Lamos nuotraukas, tačiau pridūrė nežinantis, ar tuo tikėti.
Pareigūnai taip pat aptarė galimybę nutraukti praktiką versti tibetiečius išsižadėti Dalai Lamos ir sumažinti policijos patruliavimą prie vienuolynų, Tarptautinė kampanija už Tibetą pranešė praeitą savaitę.
Šis pranešimas išprovokavo spėliones, kad pareigūnai svarsto galimybę apriboti suvaržymus religijai Kinijos regionuose, kuriuose gyvena daug tibetiečių.
Šios spėlionės iš dalies grindžiamos vieno Centrinės partijos mokyklos ideologo esė, kuriame sakoma, jog Kinija galėtų atlikti kai kurių žingsnių, siekiant atnaujinti derybas su Dalai Lamos atstovais, nutrūkusias 2010 metais.
Tas pareiškimas apžvalgininkus paskatino ieškoti pokyčių ženklų Pekino politikoje, vadovaujant naujajam prezidentui Xi Jinpingui, atėjusiam į valdžią šių metų kovą.
Kinijos valstybinė religijos reikalų administracija neigė, kad vyriausybė keičia savo politiką Dalai Lamos atžvilgiu.
Atsakyme, kuris buvo atsiųstas faksu naujienų agentūrai „Reuters“, agentūra pareiškė, kad Dalai Lama turi atsisakyti savo ambicijų, kad Tibetas turi būti nepriklausomas.
Dalai Lamą, kuris 1959 metais pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas laiko smurtą kurstančiu separatistu. Tuo tarpu pats dvasinis lyderis teigia tenorintis didesnės autonomijos savo tėvynei Himalajų kalnuose.
Jeigu Kinija leistų eiliniams žmonėms garbinti Dalai Lamą Činghajuje ir kaimyniniame Sičuane, tai žymėtų grįžimą prie politikos galiojusios iki 2008 metų, sakė Kolumbijos universiteto šiuolaikinių Tibeto studijų direktorius Robbie Barnettas.
Neaišku, ar tokiems politikos pokyčiams pritarė Pekinas, tačiau jie yra ženklai, kad naujoji vadovybė laikosi labiau pragmatiško požiūrio dėl Tibeto problemos, pažymėjo jis.
