Pirmadienį naujuoju Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderiu paskirtas 60-metis yra partijos senbuvis bei buvusios pirmosios ministrės Nicolos Sturgeon (Nikolos Sterdžen), kurios pavaduotoju dirbo net devynerius metus, sąjungininkas.
Jis laikomas ramiu vadovu, galinčiu stabilizuoti Škotijos valdančiąją partiją po sumaišties kupino 39 metų Humzos Yousafo (Humzos Jusafo) vadovavimo ir pataisyti nutrūkusius santykius su buvusiais SNP valdančiosios koalicijos jaunesniaisiais partneriais Škotijos žaliaisiais.
Tačiau, oponentų nuomone, J. Swinney, kuris partijai yra vadovavęs ir anksčiau, negali pasiūlyti kažko geresnio, be to, jam kenkia tai, kad jis gina buvusią vadovę N. Sturgeon, kuri susitepė savo reputaciją dėl tebesitęsiančio su partijos finansais susijusio skandalo.
„Jis vargu ar galėtų būti dar artimesnis dabar jau susikompromitavusiai Sturgeon lyderystei, todėl jam atsiriboti nuo to bus sudėtinga“, – naujienų agentūrai AFP sakė Edinburgo universiteto politikos profesorius Jamesas Mitchellas (Džeimsas Mičelas).
„[Tačiau] Swinney yra pagrindinis partijos žmogus, be galo ištikimas. Dėl to SNP jis labai mėgstamas“, – pridūrė jis.
1964-ųjų balandį Edinburge gimęs J. Swinney įstojo į SNP būdamas 15 metų, greitai pakilo partijos gretose ir devintojo dešimtmečio viduryje tapo nacionaliniu sekretoriumi.
Pirmą kartą įstatymų leidėju jis tapo 1997 metais, kai buvo išrinktas į Jungtinės Karalystės parlamentą Londone ir atstovavo Škotijos Teisaido regionui.
Po dvejų metų jis buvo išrinktas į Škotijos regioninį parlamentą Holirude Edinburge, kai jis po daugiau nei 300 metų buvo atkurtas, o valdžioje buvo leiboristai.
J. Swinney pirmą kartą SNP lyderiu tapo 2000-ųjų rugsėjį, pasitraukus Alexui Salmondui (Aleksui Salmondui).
Tačiau jam tai buvo keturi įtempti vadovavimo metai, nes SNP sėkmė pirmosiomis Škotijos decentralizuoto parlamento gyvavimo dienomis ir JK ministro pirmininko Tony Blairo (Tonio Bleiro) vadovaujamos leiboristų partijos manijos įkarštyje smuko.
Nepaisant to, kad dėl išlaidų skandalo 2001 metais iš posto buvo priverstas pasitraukti tuometinis leiboristų pirmasis ministras Henry McLeishas (Henris Maklyšas), opozicinė SNP per 2003-iųjų Škotijos parlamento rinkimus vis tiek prarado kelias vietas Holirude.
J. Swinney laimėjo kovą dėl partijos lyderio posto, tačiau buvo priverstas atsistatydinti po nesėkmingo pasirodymo 2004 metų Europos Parlamento rinkimuose.
Siekis suvienyti SNP ir Škotiją
Jo politinė karjera atgimė 2007 metais, kai SNP, kuriai tuo metu vėl vadovavo A. Salmondas, tapo didžiausia partija Holirude, o J. Swinney buvo paskirtas finansų ministru.
2014 metais, kai po referendumo dėl nepriklausomybės, kuriame Škotija nubalsavo už pasilikimą JK sudėtyje, N. Sturgeon pakeitė A. Salmondą, J. Swinney tapo jos pavaduotoju.
Vadovaujant N. Sturgeon J. Swinney vadovavo kelioms ministerijoms, įskaitant Švietimo, ir pelnė užtikrinto bei patikimo vadovo reputaciją.
Tačiau jam teko susidurti su iššūkiais ir jis du kartus atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo, be kita ko, dėl to, kad atsisakė paskelbti teisines konsultacijas, kai buvo atliekamas tyrimas dėl priekabiavimo skundų prieš A. Salmondą netinkamo nagrinėjimo.
Po to, kai praėjusių metų kovą H. Yousafas pakeitė N. Sturgeon, J. Swinney pasitraukė iš vyriausybės, sakydamas, kad atėjo laikas vadovauti naujai kartai.
Nuo tada išryškėjo vidiniai nesutarimai tarp progresyvistų, siekiančių didesnių transseksualų teisių ir griežtų kovos su klimato kaita veiksmų, ir konservatyvesnių narių, besidominčių pagrindiniais klausimais, pavyzdžiui, ekonomika.
Tuo pat metu SNP patiria spaudimą iš atsigaunančios Leiboristų partijos, kuri, kaip prognozuojama, po vėliau šiais metais įvyksiančių visuotinių JK rinkimų turėtų suformuoti kitą britų vyriausybę.
J. Swinney neatsispyrė vyresniųjų SNP narių raginimui grįžti ir pabandyti atgaivinti savo partijos sėkmę.
„Noriu suvienyti SNP ir Škotiją siekiant nepriklausomybės“, – sakė jis, praėjusią savaitę paskelbdamas apie savo kandidatūrą į partijos lyderio postą ir siekį pakeisti atsistatydinusį pirmąjį ministrą.
