Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Lietuva ketvirtadienį ignoravo JAV perspėjimus ir pademonstravo solidarumą su didžiosiomis Europos Sąjungos (ES) šalimis.
Rezoliucija buvo priimta už ją balsavus 128 Jungtinių Tautų narėms, prieš buvo devynios šalys, dar 35 valstybės susilaikė.
Lietuva balsavo solidariai su dauguma ES šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, tačiau ES konsensuso nebuvo. Latvija, Lenkija, Čekija, Kroatija ir Rumunija atsižvelgė į JAV sprendimą ir susilaikė. Ukraina balsavime nepasirodė.
Toks Lietuvos balsavimas neatitinka ligšiolinės praktikos – iki šiol šalis buvo viena didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų ES, daugiausia dėl Lietuvos žydų istorijos ir siekio gauti JAV palankumą.
Turbūt nenuostabu, kad Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas iškart pareiškė, jog Izraelį nuvylė toks Vilniaus sprendimas.
Dabar Užsienio reikalų ministerija pranešime paskelbė, kad „gruodžio 21 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija dėl Jeruzalės statuso pakartoja ankstesnių JT rezoliucijų nuostatas, kurios taip pat atspindi ir ilgalaikę bendrą Europos Sąjungos poziciją“.
Lietuva balsavo solidariai su dauguma ES šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, tačiau ES konsensuso nebuvo.
„Manome, kad dviejų valstybių sprendimas yra vienintelis būdas pasiekti ilgalaikę taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių. Raginame, kad Jeruzalės, kaip dviejų valstybių sostinės klausimas, būtų išspręstas derybų keliu“, – rašoma pranešime.
Taip pat primenama, kad Lietuva, kaip ir dauguma ES šalių, balsavime Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje parėmė šią ne kartą išsakytą poziciją.
„JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija nevertina nei JAV, nei kitos valstybės sprendimų, bet ragina ateityje susilaikyti nuo vienašališkų sprendimų ir veiksmų, prieštaraujančių JT rezoliucijoms.
Lietuva įsitikinusi, kad aktyvus JAV vaidmuo, sprendžiant Artimųjų Rytų konfliktą, yra ir bus esminis“, – priduriama pranešime.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT radijui penktadienį sakė, kad Lietuva elgėsi nuosekliai. Jis sakė, kad balsavimo negalima interpretuoti kaip balsavimo prieš JAV interesus.
„Pernelyg dramatizuota situacija, mūsų požiūriu, nes Lietuva tikrai niekada nebalsuoja prieš Jungtines Valstijas, prieš Jungtinių Valstijų, strateginio partnerio, interesus iš principo. Toje rezoliucijoje, jeigu kas nors turėtų laiko paskaityti, ji yra labai trumpa, yra tik keturi punktai, ten niekas nesmerkiama, niekas neraginama ir nevertinama.
Ten yra kalba apie rezoliucijas, kurios Jungtinėse Tautose buvo priiminėjamos nuo 1967 metų, kuriose ir buvo kalbama apie Jeruzalės, kaip švento miesto, būsimos dviejų valstybių sostinės statuso nustatymą derybų keliu, dviejų šalių sprendimo derybų keliu nustatymą. To pozicijos, tie principai buvo tiesiog dar kartą pakartoti“, – dėstė L.Linkevičius.
15min žiniomis, sprendimą dėl balsavimo JT Generalinėje Asamblėjoje priėmė Prezidentūra. Sprendimą dar ketvirtadienį pakomentavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigė, kad „Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, jog Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu“.
Tokia pozicija, beje, dar praėjusią savaitę visų ES vadovų, taigi – ir D.Grybauskaitės, buvo vienbalsiai patvirtinta Europos Vadovų Tarybos išvadose.
Taip, kaip Lietuva, ketvirtadienį Niujorke balsavo ir Estija. Buvęs šios šalies užsienio reikalų ministras Urmas Paetas „Postimees“ teigė, kad Talinui nederėjo balsuoti „prieš JAV“.
„Kaip ir tikėtasi, bendros ES pozicijos dėl JT rezoliucijos nebuvo. Todėl Estijai reikėjo balsuoti taip, kaip Latvija ar Kanada, o ne dalyvauti JAV pasmerkime. Tokiu jautriu klausimu Estija turėjo būti protingesnė, o pozicija būtų labiau subalansuota ilgalaikėje perspektyvoje“, – tvirtino U.Paetas.
Tiesa, Estija iki gruodžio pabaigos vis dar pirmininkauja Europos Sąjungai, todėl greičiausiai nesiryžo balsuoti ne taip, kaip didžiosios Bendrijos šalys.
D.Trumpas prieš balsavimą pagrasino nutraukti finansavimą šalims, kurios balsuos už rezoliuciją, smerkiančią jo sprendimą.
Rezoliucija „patvirtina, kad bet kokie sprendimai ar veiksmai, kuriais siekta pakeisti Šventojo Jeruzalės miesto pobūdį, statusą ar demografinę kompoziciją, neturi jokio teisinio efekto“.
JAV prezidentas Jeruzalę Izraelio sostine nusprendė pripažinti gruodžio pradžioje.
Izraelis Jeruzalę laiko nedaloma savo sostine, tuo tarpu palestiniečiai rytinę miesto dalį laiko savo būsimos valstybės sostine. Rytų Jeruzalę Izraelis okupavo per 1967 metais vykusį karą.
