Tiesioginę vaizdo transliaciją iš Jeverano, kurioje matoma nemažai šarvuotosios technikos ir saugumo pajėgų, galite stebėti čia:
Akivaizdu, kad atmosfera Armėnijoje vėl kaista, o politinė krizė ne slopsta, o tik gilėja – opozicinio Išeities aljanso (YELQ) lyderis Nikolas Pašinianas apkaltino valdančiuosius nenorint derėtis dėl galių perleidimo.
JAV Valstybės departamentas jau paragino vidaus politinio konflikto Armėnijoje šalis užimti konstruktyvią poziciją ir užtikrinti taikų valdžios perdavimą, kuris vyktų vadovaujantis šalies Konstitucija.
Trys reikalavimai
Pirmadienį iš premjero posto pasitraukus ilgamečiam prezidentui Seržui Sargsianui, kurį protestuotojai kaltino dėl autokratiniams lyderiams būdingų manevrų, daugelis į demonstracijas plūdusių armėnų džiūgavo: esą protestai privertė S.Sargsianą atsitraukti.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad laikinuoju premjeru buvo paskirtas artimas S.Sargsiano sąjungininkas, daug metų Rusijos valstybinei dujų milžinei „Gazprom“ Armėnijoje dirbęs Karenas Karapetianas.
Pastarasis iš pradžių priėmė pasiūlymą trečiadienį susitikti su opozicionieriumi N.Pašinianu.
Tačiau susitikimas buvo atšauktas, kai nepavyko susitarti dėl išankstinių sąlygų.
Kaip skelbia „EVN Report“, trečiadienio rytą, kai jau buvo paskelbta apie naujų protestų organizavimą, N.Pašinianas, pareiškęs, kad valdančioji Respublikonų partija nenori perduoti valdžios, paskelbė tris „revoliucijos reikalavimus“:
- Paskirti liaudies kandidatą į laikinuosius premjerus;
- Sudaryti laikinąją vyriausybę;
- Surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
„Negalime leisti Respublikonų partijai toliau valdyti šalies. Problema buvo ne tik Seržas Sargsianas, bet visa Respublikonų partija“, – pareiškė N.Pašinianas ir pridūrė, kad yra pasiruošęs vadovauti šaliai.
Laikinasis premjeras nepatenkintas
Netrukus prisijungti prie „liaudies sukilimo“ savo šalininkus paragino ir antroji pagal populiarumą Armėnijos partija „Klestinti Armėnija“. Pranešime partijos nariai kviečiami mobilizuotis ir prisijungti prie žmonių gatvėse. Panašius raginimus paskelbė ir kelios mažesnės partijos.
Prisijungti prie „liaudies sukilimo“ savo šalininkus paragino ir antroji pagal populiarumą Armėnijos partija „Klestinti Armėnija“.
Jerevano gatvėmis žygiuoja ir pats N.Pašinianas. Jis kreipėsi į žmones ir pranešė, kad į Jerevaną juda 200 automobilių kolona iš Martunio miesto – tuomet esą vyks eisena per sostinę. Pastarojoje trečiadienio rytą daugėjo policijos automobilių.
Skelbiama, kad protestuotojai juda Respublikonų partijos būstinės link. Visame Jerevane stebimi pilietinio nepaklusnumo atvejai.
Demonstrantai perspėjo, kad gali įsiplieksti susirėmimų su saugumo pajėgomis, jeigu greitai nebus rastas šios krizės sprendinys.
„Jeigu respublikonai ramiai nepasitrauks, yra pavojus, kad gali prasidėti riaušės, susirėmimai, – naujienų agentūrai AFP sakė 40-metė teisininkė Ruzana Vartanian. – Žmonės nori, kad respublikonai pasitrauktų.“
Tuo metu laikinasis premjeras K.Karapetianas, pripažinęs, kad suplanuotos derybos buvo atšauktos, apkaltino N.Pašinianą keliant vis naujus reikalavimus: „Tai ne derybos ir ne dialogas, o savo tikslų reklamavimas.“
K.Karapetianas dabar ragina prezidentą Armeną Sargsianą, kuris 2015 metais po referendumo patvirtinus konstitucines pataisas yra simbolinė figūra, organizuoti naujas derybas su opozicija.
63 metų S.Sargsianas premjeru buvo paskirtas praėjusią savaitę, nors prieš tai dešimtmetį praleido prezidento poste. Įsiutę armėnai įžvelgė klastą ir, apkaltinę šį veteraną noru amžinai pasilikti valdžioje, išėjo į gatves protestuoti.
S.Sargsianas ir jo Respublikonų partija – artima Maskvos sąjungininkė. Kremlius 2013 metais prispaudė Jerevaną, kuris jau ketino pasirašyti Asociacijos susitarimą su ES, nusisukti nuo Europos ir prisijungti prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos.
Kremlius nori draugiškos vyriausybės
N.Pašinianas Kremliui tikrai netiktų kaip Armėnijos premjeras. Ir nors iš Maskvos kol kas skrieja tikinimai, kad Rusija nesikiša į krizę, o Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova net tik pašlovino „Armėnijos liaudį“, kažin ar Kremlius sėdi rankas sudėjęs.
Gali būti, kad Rusija santūriai į S.Sargsiano pasitraukimą reagavo, nes žinojo, jog premjero pareigas iš jo perims 53-ejų K.Karapetianas. Į Armėniją šis pareigūnas sugrįžo tik 2016 metais, o prieš tai penkerius metus praleido dirbdamas „Gazprombank“ Maskvoje.
K.Karapetianas turi verslo interesų Rusijoje ir yra siejamas su turtingiausiu armėnu pasaulyje – Rusijos piliečiu Samvelu Karapetianu (giminystės ryšių nėra, – red.). Be to, pirmadienį laikinasis vyriausybės vadovas jau telefonu pabendravo su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu.
Tačiau trečiadienį protestai atsinaujino, ir iniciatyva akivaizdžiai priklauso 42 metų liberalui N.Pašinianui. Kamufliažiniais marškinėliais ir „Adidas“ kepurėle pasidabinęs opozicionierius šiuo metu Armėnijos nacionalinis didvyris.
Jei įvykiai pakryptų N.Pašiniano naudai, Rusijai tektų bendrauti su jaunu, į Maskvą skeptiškai žvelgiančiu demokratu. Jis jau daug metų aiškina, kad šalis turi balansuoti tarp provakarietiškos ir prorusiškos laikysenų.
N.Pašinianas yra pavadinęs Armėnijos narystę Eurazijos ekonominėje sąjungoje grėsme šalies saugumui ir suverenumui.
Aišku, kalbėti galima, tačiau nepriklausomą užsienio politiką Armėnijai vykdyti neįmanoma, kol nėra išspręsta Kalnų Karabacho problema.
Be to, ir Rusija, ir Armėnija priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai, o Armėnijos oro gynybos sistemos integruotos su rusiškomis. Galiausiai Armėnijoje yra dvi Rusijos karinės bazės.
