Humanitarinių reikalų koordinacijos biuro prie Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, bėgdami nuo Rusijos bombų antrąjį pagal dydį Sirijos miestą Alepą (2,16 mln. gyventojų) pastarosiomis dienomis paliko apie 35 000 žmonių. Vietinės organizacijos kalba netgi apie 70 000 naujų pabėgėlių.
Dalis Alepo gyventojų kol kas pasitraukė į tolesnius kaimiškus regionus, tačiau jiems ten trūksta maisto ir pastogės. „Žmonės bėga nuo mirties, todėl ir leidosi į kelią kaip stovi, – sakė gydytojas Zaidoun al-Zoabi britų dienraščiui „The Daily Telegraph“. – Dabar žmonės miega tiesiog šalikelėse ir laukuose. Netoliese Alepo esantys kaimai visiškai ištuštėję.“
Rusijos taikinys – ne ISIS, o sukilėliai
Iš šiaurės link Alepo nesulaikomai artėja ISIS džihadistai, lengvai užimdami teritorijas, anksčiau kontroliuotas sukilėlių grupuočių. Karinę džihadistų sėkmę parengė Putino bombonešiai ir Assado kariniai daliniai, savo puolimais silpninę sukilėlius. „Mūsų ginklų sandėlius sunaikino rusų naikintuvai“, – praneša vienas sukilėlių vadų.
Sukilėliai priversti kovoti išsyk keliais frontais: iš šiaurės juos puola ISIS, iš pietvakarių – režimui ištikimos grupuotės, nuo Hamos pusės – Sirijos karinės pajėgos drauge su Irano ir Libano sąjungininkais, o iš viršaus – Rusijos aviacija.
Jau pirmieji Rusijos bombardavimai Vakarų valstybėms prikišamai parodė, kaip naivu buvo tikėti Putino kalbomis apie bendrą koaliciją prieš Islamo valstybę. Jo pagrindinis taikinys – Assado priešininkai sukilėliai.
Alepo mieste ir jo apylinkėse veikiantys sukilėliai nėra homogeniška grupė. Tarp jų esama ir radikalių islamistų, ir nuosaikiųjų kovotojų. Veikia ir kurdų „Tautos gynimo pajėgos“ – turkų-kurdų „Kurdistano darbininkų organizacijos“ (PKK) siriškoji atšaka.
Kaip rašo „Spiegel“ autorius Raniah Salloumas, ISIS koviniai veiksmai dabar pirmiausia nukreipti prieš „Kalnų sakalų“ brigadą, kuri, kitaip nei al-Nusra frontas, nėra susijusi su radikaliaisiais islamistais. Priešingai, šiuos nuosaikiuosius sukilėlius rėmė JAV. O dabar Rusija, užuot kovojusi prieš ISIS, bombarduoja tuos, kurių narius treniravo JAV saugumo tarnyba CŽV.
Ir tai suprantama, – juk būtent nuosaikieji kelia Assadui didžiausią pavojų, nes jie galėtų tapti realia alternatyva jo režimui. „Leisdami Sirijoje netrukdomai veikti Rusijai, prisidedame prie nuosaikiųjų naikinimo arba radikalizavimosi“, – apgailestavo Bundestago parlamentarė Franziska Brantner. Žaliųjų partijos narė perspėjo: „Kai Sirijoje liks tik Assadas ir ISIS, dar daugiau žmonių bus priversti palikti šalį“.
Kaip tik dėl tokios įvykių eigos baiminasi ir Europos diplomatai. Tuo atveju „kiekvienas siras, turintis bent kiek proto, mėgins bėgti“, – sakė vienas jų britų dienraščiui „Financial Times“.
Bet ir sirų pabėgėlių apklausos Vokietijoje atskleidė, jog sirai pirmiausia bėgo ne nuo ISIS, o nuo Assado režimo.
Kaip vienas jų sakė: „ISIS yra pragaro prieangis, o Assadas – jo centras“. 73 procentai Vokietijoje prieglobsčio ieškančių sirų kaip svarbiausią bėgimo iš šalies priežastį įvardijo diktatoriaus įsakymu ant civilių galvų mėtomas konteinerines bombas.
70 procentų laiko Assadą pagrindiniu kovų Sirijoje kaltininku. ISIS džihadistus kaltina 32 procentai, Laisvosios Sirijos armijos kovotojus – 18 procentų, al-Nusra frontą – 16 procentų, kurdų kovotojus – 8 procentai ir likusius kovotojus – taip pat 8 procentai (apklaustieji galėjo nurodyti kelis kaltininkus).
Kaip Vokietijos politikai užkibo ant Assado ir Putino melų kabliuko
JTO pagalbos koordinatorius Jakubas al-Hillo „Reuters“ agentūrai duotame interviu rugsėjo viduryje perspėjo, kad dėl besitęsiančio karo Sirijoje iki metų pabaigos šalį paliks dar apie milijonas gyventojų.
Jei nepavyks žengti esminio žingsnio konfliktui išspręsti politiniu būdu, pabėgėlių srautas iš Sirijos tęsis dar daug mėnesių.
Kai kurie žurnalistiniai tyrimai rodo, kad Assadas žvelgia į pabėgėlių srautus kaip į Europos šantažavimo priemonę. Dėl to pasistengė juos pagausinti ne tik bombomis, bet ir bendradarbiaudamas su žmonių kontrabandininkais.
„Spiegel“ korespondentai Matthias Gebaueris ir Raniah Salloumas nustatė, kad dar rugpjūčio mėnesį Assado režimui artimame Libano dienraštyje „Al-Diyar“ buvo skleidžiama dezinformacija, neva sirai kviečiami būriais vykti į Europą.
Ieškodama būdų pabėgėlių srautams sumažinti, Vokietijos kanclerė Angela Merkel rugsėjo viduryje kreipėsi pagalbos į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tokiam žingsniui Putinas ir jo diplomatai jau kuris laikas rengė Vakarų politikus savo pasisakymais apie „tarptautinės koalicijos kovai su IS“ būtinybę.
Pasirengimą politiniam sprendimui prieš tai signalizavo ir Assadas, viešai kviesdamas savo vidinius priešus susitelkti bendrai kovai prieš Islamo valstybę. „Mes galim pasiekti susitarimą, bet jį realizuoti bus įmanoma tik nugalėjus terorą“, – skelbė Assadas, kalbėdamas per Maskvos televiziją. Beje, jis miglotai pridūrė, jog Vakarai, linkę skirstyti ekstremistus į gerus ir blogus, dabar skina tokio savo požiūrio vaisius.
Assadui pritarė ir V.Putinas. „Be Sirijos vyriausybės ir armijos mums nepavyks išvyti teroristų iš Sirijos ir iš regiono“, – aiškino jis. O netrukus aidu iš Vakarų pusės atsiliepė ir A.Merkel, sakydama, kad Sirijos konfliktą įmanoma išspręsti tik drauge su Rusija. Be to, būtina kalbėtis ir su Sirijos diktatoriumi al-Assadu.
Iliuzijų puoselėjimo metas ir ekspertų perspėjimai
Girdėdama tokias kalbas, Artimųjų Rytų ekspertė Magdalena Kirchner tada perspėjo: „Su Assadu nebus įmanoma nei grąžinti Sirijai taiką, nei nugalėti ISIS. Assadas šiuo metu kontroliuoja mažiau nei trečdalį gyvenamos šalies teritorijos. Todėl jo pretenzija ir toliau būti šalies prezidentu yra tokia pat nerealistiška, kaip ir idėja jam padedant pasiekti šalyje taiką.
Čia būtų prasmės kalbėti nebent apie Assado kontroliuojamos Sirijos dalies stabilizavimą.“
Be to, Magdalena Kirchner sakėsi netikinti, jog Rusija nepabandys šalia ISIS pulti ir nuosaikiųjų sukilėlių, kadangi Putinui pirmiausia rūpi sustiprinti Assado pozicijas.
Ilgametė karo korespondentė Artimuosiuose Rytuose Antonia Rados taip pat kritikavo politikus, dedančius viltis į Rusiją.
Išeivijoje esanti sirų opozicija negalėjo patikėti savo ausimis, girdėdama vokiečių politikų svarstymus apie galimą bendradarbiavimą su Assadu.
Sirijos nacionalinės tarybos narys Sadiqu Al-Mousllie tokiame opurtunizme įžvelgė cinišką žinią visiems pasaulio diktatoriams: „Tik suorganizuokit pakankamai pabėgėlių srautų, ir su jumis bus kalbamasi kaip su politiniais partneriais.“
Jis pranašavo, kad nuo to pabėgėlių srautai ne sumažės, o, priešingai, tik padidės.
Nesileisti į jokius sąžinės kompromisus nei su žudiku Assadu nei su jo aktyviu rėmėju Putinu politikus ragino ir nuoseklus Rusijos politikos kritikas, buvęs europarlamentaras nuo Žaliųjų partijos Werneris Schulzas.
„Putinas mus tik vedžioja už nosies. Jis mato prieš akis tik savo tikslą: įtvirtinti savo galią Artimuosiuose Rytuose ir paremti Assado sistemą“, – argumentavo jokių iliuzijų dėl Rusijos neturintis politikas, įžvelgdamas dar ir kitą gudrų Rusijos ėjimą – apsimetus sąjungininku išklibinti Vakarų pozicijas dėl sankcijų.
Tarp naivumo ir cinizmo
Kokios tos pozicijos nestabilios, netruko atskleisti Vokietijos vicekancleris, ūkio ministras Sigmaras Gabrielis, puolęs agituoti atšaukti sankcijas Rusijai. Tuo jis tikėjosi paskatinti Maskvą bendradarbiauti su Vakarais sprendžiant Sirijos konfliktą.
„Kiekvienam pakaks proto suvokti, kad neįmanoma, viena vertus, ir toliau taikyti sankcijas, ir, antra vertus, prašyti bendradarbiauti. Ukrainos konfliktas negali taip apsunkinti Vokietijos, Europos ir JAV santykių su Rusija, kad mums tektų apsieiti be Rusijos partnerystės sprendžiant Sirijos klausimą“, – agitavo S.Gabrielis.
„Welt“ politinis komentatorius Torstenas Krauelis pademonstravo daugiau įžvalgumo, nei vicekancleris, iššifruodamas Putino Vakarams siunčiamą žinutę: „Palikit pagaliau ramybėj Krymą, juk ten jums niekas negrąso – tai ISIS norėtų jus patrumpinti visa galva, o benamiai sirai ateina pas jus ieškoti pastogės.“ T.Krauelis kandžiai pasišaipė, kad socialdemokratų lyderis taip negrabiai pliumptelėjo į Putino iškastą duobę, o paskui jį – ne vienas kitas jo politinis bendražygis.
Krikščionių demokratų (CDU) politikas Norbertas Röttgenas griežtai kritikavo Sigmaro Gabrielio siūlomą cinišką sandėrį, pagal kurį Ukrainos apsisprendimo teisė būtų aukojama konfliktui Sirijoje spręsti.
Krikščionių demokratų (CDU) politikas Norbertas Röttgenas irgi griežtai kritikavo Sigmaro Gabrielio siūlomą cinišką sandėrį: „Negi dabar turėtume sakyti, kad mūsų staiga nebedomina nei Ukraina su jos apsisprendimo teise, nei Europos taikos tvarka, kurią savo kariniais veiksmais pažeidė rusai?
Negi turime sakyti: užmirškime visa tai ir leiskimės į kažkokius nešvarius prekijų sandėrius tarp situacijos Ukrainoje, kur tauta kovoja dėl savo apsisprendimo teisės, ir Sirijoje, kur tauta kovoja prieš diktatorių arba diktatorius prieš tautą, juoba kad tą diktatorių karinėmis priemonėmis remia Rusija? Argi galime ant vienos svarstyklės lėkštės dėti žuvusiuosius Ukrainoje, o ant kitos – Sirijoje ir svarstyti, kurių buvo daugiau?“
Tokie sandėriai, pasak N.Röttgeno iš vis neleistini ir veda į visišką politinį bei diplomatinį akli
gatvį.
„Vokietijoje puoselėtos iliuzijos brutaliai sužlugdytos“
Rugsėjo 27 dieną Niujorke Rusijos prezidentas kvietė visus bendrai kovai su ISIS teroristais. O po kelių dienų jo naikintuvai jau bombardavo miestus ir kaimus, kuriuos kontroliuoja ne islamistai, bet B.al-Assado režimo priešininkai.
Po pirmųjų Sirijoje Rusijos vykdytų antskrydžių, kai paaiškėjo, jog pasiteisino blogiausi ekspertų nuogąstavimai ir perspėjimai, N.Röttgenas liūdnai konstatvo: „Vokietijoje puoselėtos iliuzijos brutaliai sužlugdytos.“
Vokiečiams politikas konstatavo polinkį matyti tai, ko nori, o ne kaip yra, tiksliau, neišgydomą Vakarų politikų įsivaizdavimą, kad Putinas mąsto vakarietiškai.
Įvertindamas Putino apgaulingus manevrus ir jo karinius veiksmus Sirijoje, Vokietijos Mokslo ir politikos fondo, patarinėjančio ir Užsienio reikalų ministerijai, ekspertas Guido Steinbergas aiškino, kad nesusikalbėjimas kilęs ir iš skirtingos terorizmo sampratos: „Rusijai teroristai yra visi, kurie kovoja prieš Assado režimą, – tą atskleidė ir jo vykdyti oro antskrydžiai. Ir tai rodo, kad pažadai, esą, bus kovojama prieš ISIS, buvę grynas melas.“
JAV užsienio reikalų ministerijos duomenimis, daugiau nei 90 procentų ligi šiol Rusijos vykdytų antskrydžių buvo nukreipti ne prieš ISIS džihadistus, bet prieš kitus kovotojus, kurie priešinasi ne tik Assado režimui, bet ir ISIS.
Šią savaitę Sirijos opozicinė žiniasklaida pranešė, kad režimo sraigtasparniai virš Alepo pietinės dalies mėtė lapelius su informacija, raginančia gyventojus kuo skubiau palikti miestą. Žinoma, galima būtų sakyti, kad taip nuo būsimų antskrydžių apsaugomi civiliai. Bet tie lapeliai, kaip ir paskui juos krisiančios bombos – tai jau kitas pabėgėlių srautų formavimo mastas, nei Assado užsakymu žmonių kontrabandininkų skleisti melai.