V.Kara-Murza įkalinimo įstaigoje parašė laišką, kuris pasiekė jo draugus. Šį jo laišką savo telegram kanale paskelbė televizijos kanalo „Dožd“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadzko.
„Draugai, sveikinimai visiems iš Maskvos SIZO Nr. 7. Per šį mėnesį mačiau visko: ir tardymo izoliatorių, ir policijos poskyrį, ir laikino sulaikymo izoliatorių, ir specialiąją areštinę, ir karcerį, ir bendras kameras, sulaikytųjų automobilius, pasivaikščiojimo kiemelius.
Viską, apie ką kadaise skaičiau disidentų memuaruose ir kas atrodė kaip tolimos praeities aidas, dabar kasdien patiriu. Koridoriaus durų trenksmas, prižiūrėtojo raktų skambesys, sargybiniai, patikrinimai – net kiekvieną rytą garsiai įjungiamas sovietų himnas nepasikeitė nuo Vladimiro Bukovskio ir Anatolijaus Šaranskio laikų (tiksliau, pasikeitė, bet neilgam).
Jau įpratau, kad išeidamas iš kameros turiu stovėti veidu į sieną, rankomis remtis į sieną, o kojos turi būti pečių plotyje. Eidamas rankas visada laikau už nugaros. Nepatogu leistis laiptais žemyn.
Komandos paprastos: „Keltis!“, „Gultis!“, „Išeiti su daiktais“, „Pavardė – vardas – tėvavardis – straipsnis!“
Beveik niekas nežino Baudžiamojo kodekso 207.3 straipsnio – klausia, kas tai yra. (Nenuostabu: jie tai sulipdė paskubomis pirmosiomis dienomis to, ko negalima įvardyti). Per visą laiką po arešto visose, leisiu sau pasakyti, "įstaigose" tik pora darbuotojų su apsimestiniu pasipiktinimu ėmė klausinėti: „O jūs – ką, prieš?“
Dauguma tiesiog tyli. Ir daugelis kalinių žiūri supratingai. Jie tik stebisi, kad mūsų šalyje XXI amžiuje už žodį galima sėsti į kalėjimą 10 metų.
Vienas toks nuteistasis, stovėdamas šalia manęs veidu į sieną, tyliai, su klausiamąja intonacija pabaigoje, pasakė: „Tikriausiai geriau būtum patylėjęs?“.
„Ne, – atsakiau jam net nepagalvojęs. – Negalima tylėti. Visas blogis pasaulyje daromas tylintiesiems sutinkant“.
Rusijoje ne visi tyli. Anądien važiavau sulaikytųjų automobilyje kartu su Krasnoselsko rajono deputatu Aleksejumi Gorinovu – jam pritaikė tą patį straipsnį (ir tą pačią dalį), kaip ir man.
Pagal tą patį straipsnį apkaltinti buvęs Maskvos policijos pareigūnas Sergejus Klokovas, Sankt Peterburgo dailininkė Saša Skočilenko, Penzos mokytoja Irina Gen, buvęs Kalnų Altajaus deputatas ir leidėjas Sergejus Michailovas ir dar dešimtys žmonių visoje Rusijoje (tai tik Baudžiamojo kodekso straipsniai, neskaitant administracinių). Nepamirškite jų. Tai žmonės, kurie šiandien gelbsti mūsų šalies garbę.
Labai ačiū už jūsų laiškus, rūpestį ir paramą. Viskas bus gerai. Naktis tamsiausia prieš aušrą“.