Už vidaus reikalus atsakinga Komisijos narė Ylva Johansson rugpjūčio pradžioje išsiuntė laišką Vengrijos kolegai Sandorui Pinteriui, prašydama Budapešto paaiškinti, kodėl buvo pakeisti šalies imigracijos sistemos reikalavimai.
Pagal naujausius pakeitimus Vengrija sušvelnino reikalavimus rusams ir baltarusiams, norintiems atvykti į šalį dirbti, suteikdama „kviestiniams darbuotojams“ dvejų metų viešnagę, kuri gali būti pratęsta dar trejiems metams.
Nors ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi išdavimas yra atskirų valstybių narių reikalas, Y.Johannson pabrėžė, kad „tokios sistemos turi būti kruopščiai suderintos, kad nekeltų pavojaus mūsų bendros erdvės vientisumui be vidaus sienų kontrolės ir kad būtų tinkamai atsižvelgta į galimą poveikį saugumui“.
„Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsus supaprastintą prašymų išduoti leidimą gyventi ir dirbti nagrinėjimą, gali būti de facto apeinami Sąjungos nustatyti apribojimai“, – priduriama laiške.
Vengrijos atsakymo negavo
Y.Johansson paprašė Budapešto atsakyti į priede pateiktus klausimus „ne vėliau kaip iki rugpjūčio 19 d.“.
Europos Komisijos atstovas spaudai portalui „Euractiv“ patvirtino, kad pirmadienio popietę atsakymo dar nebuvo gauta.
Kritikai mano, kad pakeitimai gali atverti kelią nuolatiniam gyvenimui, o tai, atsižvelgiant į dabartinę įtampą su abiem šalimis, gali kelti grėsmę bloko Šengeno erdvės saugumui.
Anksčiau šiais metais kelios šalys, tarp jų ir Lietuva, siekė uždrausti Rusijos diplomatams keliauti Šengeno erdvėje. Teigiama, kad jie gali kelti šnipinėjimo pavojų, nes patekę į Šengeno zoną, turi teisę laisvai keliauti po visas šalis.
Aštuonios Baltijos ir Šiaurės šalys – Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija, Švedija ir Švedija – rugpjūčio 15 d. Briuseliui išsiųstame bendrame laiške, su kuriuo susipažino „Euractiv“, išreiškė susirūpinimą, kad Vengrijai sušvelninus apribojimus gali padidėti rizika.
„Nepriklausomai nuo to, ar tai priklauso nacionalinei, ar Sąjungos kompetencijai, nerimaujame, kad šis sprendimas gali kelti rimtą pavojų visų valstybių narių saugumui“, – rašė užsienio reikalų, vidaus reikalų ir teisingumo ministrų grupė.
