Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip po Rusijos bombardavimų atrodo „Azovstal“ gamykla

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Antradienio vakarą į Lietuvą atvyko Ukrainos socialinės politikos ministrė Maryna Lazebna.

Ji atlydėjo negalią turinčių ukrainiečių vaikų grupę, pranešė Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Apie jų perkėlimą kalbėjomės dar Kyjive, kur lankėmės drauge su premjere Ingrida Šimonytė. Šiandien vaikai jau čia, Lietuvoje, Kaune“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė M.Navickienė.

Trečiadienį Lietuvos ir Ukrainos ministrės ketina pasirašyti bendrą pareiškimą, kuriuo smerkiami Rusijos rengiami įstatymų pakeitimai, leidžiantys supaprastinta tvarka Rusijoje įvaikinti iš Ukrainos Donbaso ir Luhansko sričių perkeliamus ukrainiečių vaikus.

Į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pradžios atvyko apie 54 tūkst. ukrainiečių, iš jų – 21,4 tūkst. yra nepilnamečiai.

Praėjus trims mėnesiams po Rusijos invazijos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina išliko „dėl dešimčių tūkstančių žygdarbių visų tų, kurie gina valstybę. Tai pareikalavo dešimčių tūkstančių ukrainiečių vyrų ir moterų, kuriuos nužudė okupantai, gyvybių“.

Savo vakariniame kreipimesi jis pakartojo, kad Ukrainai reikia sunkiosios ginkluotės:

„Sunkiosios ginkluotės – MLRS, tankų, prieštankinių ir kitų ginklų – tiekimas Ukrainai yra geriausia investicija siekiant išlaikyti stabilumą pasaulyje ir užkirsti kelią daugeliui sunkių krizių, kurias Rusija vis dar planuoja arba jau išprovokavo“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainai prireiks laiko ir daug pastangų, kad panaikintų Rusijos pranašumą kare įrangos ir ginkluotės požiūriu, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Išplatintame pranešime jis sako, kad Donbase šiuo metu padėtis yra labai sudėtinga.

„Tiesą sakant, ten metamos visos Rusijos kariuomenės pajėgos, kurių ji vis dar turi“, – sako V.Zelenskis.

Balandžio mėnesį nuskendęs raketinis kreiseris „Moskva“, kuris vadovavo Rusijos jūrų puolimui Ukrainoje, buvo simbolinis ir karinis smūgis Kremliui.

Rusija teigė, kad sprogimas laive sukėlė nepaaiškinamą gaisrą, o Ukraina sakė, kad jį sunaikino raketų smūgis.

VIDEO: Užfiksuotas skęstantis Rusijos kreiseris „Moskva“ – 186 metrų ilgio laivas nuskendo po sprogimo ir gaisro

Užfiksuotas skęstantis Rusijos kreiseris „Moskva“ – 186 metrų ilgio laivas nuskendo po sprogimo ir gaisro

Viber molniya

Rusija nepripažino, kad yra nukentėjusiųjų – paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje vaizduota, kaip „Moskva“ įgula matoma Krymo mieste Sevastopolyje.

Tačiau Ukrainos naujienų agentūra UNIAN teigia, kad Rusija pastarąsias dvi savaites iš laivo nuolaužų rinko kūnus ir slaptus dokumentus.

Agentūra citavo Ukrainos žvalgybos pareigūną, kuris Krymo radijo stočiai sakė, jog Rusija į šią teritoriją pasiuntė iki septynių laivų.

„Iš esmės tai buvo gelbėjimo valtys, kateriai, vilkikai, kurie ištraukė kūnus, išėmė visą ten įslaptintą įrangą ir sutvarkė šį kreiserį – paėmė tai, kas ten liko ir neturėtų patekti į trečiųjų šalių rankas“, – cituojamas pareigūnas Vadimas Skibickis.

Antradienį Donbase dėl okupacinių pajėgų apšaudymo žuvo mažiausiai 14 civilių gyventojų, rašo UNIAN.

Teigiama, kad Rusijos okupantai antradienį apšaudė 39 gyvenvietes Donecko ir Luhansko regionuose.

Okupantai sugriovė ir apgadino daugiau nei 60 civilinių objektų, įskaitant 50 gyvenamųjų namų, ligoninę, geležinkelio stotį, statybų bazę, prekybos centrą, policijos nuovadą, prokuratūros pastatą, elektros pastotę.

Praėjo mažiau nei savaitė nuo to laiko, kai po beveik tris mėnesius trukusio nepaliaujamo bombardavimo Mariupolio miestas atiteko Rusijai.

Rusijos gynybos ministerija sako, kad atvers humanitarinį jūrų koridorių, kad įstrigę užsienio laivai galėtų išplaukti, rašo BBC.

Nežinoma, kiek užsienio laivų yra Mariupolyje ir kam jie priklauso.

„Telegram“ tinkle plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip po Rusijos kariuomenės bombardavimų atrodo „Azovstal“ gamyklos kompleksas, rašo UNIAN.

„Deja, taip dabar atrodo kadaise didžiulė ir galinga „Azovstal“. Štai jis, tikrasis ir iškankintas Rusijos pasaulio veidas“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį paskelbė, kad šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, leisianti operatyviai reaguoti į įvykius Ukrainoje, kovojančioje su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Apie šį žingsnį buvo pranešta vos suformavus naują vyriausybę po praeito mėnesio pradžioje įvykusių parlamento rinkimų, suteikusių V.Orbanui ketvirtą kadenciją iš eilės. 

Nepaprastosios padėties režimas įsigalios nuo trečiadienio vidurnakčio, nurodė premjeras. Pasak V.Orbano, šis sprendimas suteiks vyriausybei „erdvės manevruoti ir galimybę nedelsiant reaguoti į karo Ukrainoje padarinius“.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį išreiškė „gilų nusivylimą“, kad Vokietija neparūpino jo šaliai tankų, turinčių pakeisti šarvuotąsias mašinas, kurias Varšuva perdavė Kyjivui, besistengiančiam atremti Rusijos pajėgų puolimą.

Lenkija balandį pranešė išsiuntusi Ukrainai sovietinės gamybos tankų T-72. Jų skaičius nebuvo paminėtas, bet žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad Ukraina jų gavo daugiau kaip 200.

„Pasiuntėme tankų Ukrainai, ir didelį skaičių“, – kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos kalnų kurorte Davose sakė A.Duda.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrzej Duda

Prezidentas nurodė, kad Vokietija žadėjo kompensuoti šią netektį, bet pridūrė: „Girdime, kad Vokietija šio pažado nenori tesėti. Esame dėl to giliai nusivylę.“

Lenkijos kariuomenė turi apie 250 vokiečių gamybos tankų „Leopard 2“. Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad Varšuva tikėjosi gauti iš Vokietijos daugiau šių mašinų.

Praeitą savaitę Čekija pranešė gavusi 15 tankų „Leopard 2 A4“, turinčių pakeisti jos Ukrainai atiduotus T-72.

Kaip rašo Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“, Varšuva, kitaip negu Praha, reikalauja naujausios modifikacijos „Leopard“, tačiau tai kelia problemų, nes netgi Vokietijos kariuomenė neturi pakankamai šių mašinų.

Antradienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad abi šalys tęsia derybas, „kaip galėtume pašalinti galbūt šiuo metu esančius neaiškumus“.

„Tapo aišku – ir priešingu atveju mes nebūtume turėję parengti apsikeitimo priemonės – kad sunkioji technika negali būti perduota vos paspaudus mygtuką ar spragtelėjus pirštais, juoba iš Vokietijos atsargų“, – kalbėjo ji.

„Kalbant apie techniką, kuri turėtų būti perduota mums kaip apsikeitimo dalis, turime įsitikinti, kad ji prieinama, kad ji yra remontuojama arba buvo iš naujo užsakyta. Štai kodėl svarbu mums nuolat kalbėtis, kad nekiltų jokių nesusipratimų“, – pridūrė A.Baerbock.

Tuo metu Lenkijos gynybos ministras Zbigniewas Rau sakė: „Velnias iš tiesų slypi detalėse, bet jau galiu pasakyti, kad sutarėme, jog norime išspręsti šį procesą.“