Vizitas vyks prieš kitos savaitės Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, kur lyderiai sieks nuspręsti, kas ateinančius penkerius metus eis tris svarbiausias ES pareigas: vadovaus Europos Komisijai, pirmininkaus viršūnių susitikimams ir rūpinsis bloko diplomatija.
Vengrijos ir Italijos premjerai primygtinai reikalauja, kad susitarimas dėl aukščiausių pareigų turėtų atspindėti neseniai vykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatus, kurie buvo palankūs kraštutinių dešiniųjų partijoms.
G.Meloni vadovauja dešiniųjų Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijai, kuri naujajame Parlamente bus trečia pagal dydį frakcija.
Ji norėtų, kad santykinė ECR sėkmė reikštų, jog skirstant pozicijas jai būtų skirta svarbi vieta.
V.Orbanas anksčiau nurodė, kad jo nacionalistinė partija „Fidesz“ po rinkimų kreipsis dėl narystės ECR, tačiau kai kurios grupės partijos išreiškė nepritarimą „Fidesz“ įtraukimui dėl Vengrijos pozicijos Ukrainos atžvilgiu.
V.Orbanas yra vienintelis lyderis iš ES šalių narių, kuris išlaikė ryšius su Maskva, nepaisant jos invazijos į Ukrainą, ir atsisakė siųsti ginklų Kyjivui.
„Fidesz“ buvo centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) – didžiausios Europos Parlamento frakcijos – narė, kol 2021 metais pasitraukė iš jos, kilus ginčams dėl kaltinimų Vengrijai tolstant nuo demokratijos standartų.
Antradienį V. Orbano varžovas Peteris Magyaras ir šeši nauji EP nariai iš jo partijos TISZA prisijungė prie EPP parlamentinės frakcijos, kuri remia Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kandidatūrą dar vienai kadencijai.
TISZA Europos Parlamento rinkimuose Vengrijoje surinko apie 30 proc. rinkėjų balsų, o V.Orbano „Fidesz“ išliko lydere su 44 proc. balsų. Tai buvo blogiausias jos rezultatas per 14 metų trunkantį valdymą.
