Nori būti „taiką“ nešantis balandis: V.Orbanas rengia susitikimą, į kurį kvies V.Zelenskį ir V.Putiną

Pasak laikraščio, šis aukščiausiojo lygio susitikimas neva turėtų būti V.Orbano „taikos palaikymo misijos“ tęsinys.

Rengdamas tokį planą V.Orbanas intensyviai derėjosi su Kinija ir Brazilija dėl Ukrainos ir Rusijos taikos susitikimo organizavimo. Susitikimo data ir vieta kol kas nežinoma.

V.Orbanas leidiniui skirtame komentare pridūrė, kad norėtų „grąžinti europiečiams aktyvų vaidmenį“ taikos pastangose. Jis sakė, kad kadangi Kyjivas ir Maskva „nelabai nori derėtis“, tarptautinis spaudimas turėtų padėti rasti sprendimą dėl paliaubų.

Rugsėjo 6 d. V.Orbanas pareiškė, kad V.Zelenskio ir V.Putino kontaktų trūkumas esą „blogina karą“. Vengrijos premjeras taip pat teigė, kad jų susitikimas buvo „žinoma, būtinas“.

Viktoro Orbano „taikos“ kelionė

Aurelien Goubau/SIPA/Viktoras Orbanas

Liepos 2 d. V.Orbanas lankėsi Ukrainoje – pirmą kartą per 12 metų. Kyjive jis susitiko su Volodymyru Zelenskiu ir pasiūlė jam „paliaubų“ idėją, kad būtų galima greičiau pradėti derybas su Rusija. Jis teigė, kad Ukrainos taikos iniciatyvos „užima daug laiko“, todėl „paprašė V.Zelenskio pagalvoti, ar nebūtų galima pasielgti kitaip: iš pradžių nutraukti ugnį, o tada derėtis dėl taikos“.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva atsakė, kad „Vengrija nėra pirmoji šalis, kuri kalba apie tokį scenarijų“. I.Žovkva leido suprasti, kad V.Zelenskis iš tikrųjų atmetė tokius pasiūlymus – jis išklausė V.Orbano, „tačiau atsakydamas išdėstė savo poziciją, kuri yra aiški ir visiems žinoma“.

Liepos 5 d. V.Orbanas oficialiai atvyko į Maskvą. ES Tarybos pirmininkas Charle‘is Michelis priminė, kad Vengrija, kuri nuo liepos 1 d. pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai, neturi įgaliojimų ES vardu vesti derybas su Rusija.

Liepos 8 d. V.Orbanas atvyko vizito į Pekiną, kur su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu aptarė savo „taikos planą“. Liepos 10 d. V.Orbanas Vašingtone susitiko su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu ir paprašė paramos savo iniciatyvai.

Liepos 12 d. V.Orbanas susitiko su JAV respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu ir aptarė „taikos įvedimo būdus“.

„Daugiau žalos nei naudos“: „Bloomberg“ įvertino, kodėl karo pristabdymas pakenktų Ukrainai

„Shutterstock“/Karas Ukrainoje

15min primena, kad neseniai naujienų agentūra „Bloomberg“ savo redakcijos skiltyje kaip tik rašė, kad paliaubos Ukrainoje gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Esant dabartinėms sąlygoms, tokios paliaubos tik padrąsins Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, susilpnins Ukrainą ir taps prielaida naujiems kariniams veiksmams. Vakarams reikia geresnio plano, sakė agentūros žurnalistai.

Paliaubos kelia didelę riziką Ukrainai. Karo veiksmų pertrauka suteiks Rusijos kariuomenei galimybę pasitelkti naujas pajėgas, kompensuoti nuostolius, papildyti ginklų atsargas ir ištaisyti taktinius trūkumus. Tikėtina, kad V.Putinas pasinaudos pertrauka, kad pasiruoštų naujoms atakoms, kaip tai padarė po 2014 m. invazijos.

Šią grėsmę didina tai, kad paliaubos gali pakenkti tarptautinei paramai Ukrainai. Vakarų sąjungininkai jau ieško preteksto sumažinti finansinę pagalbą, o kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Vokietija, planuoja mažinti naują biudžetą. Ugnies nutraukimas galėtų tapti patogia dingstimi, pastebi „Bloomberg“.

Vakarai prieš bet kokias derybas turi suteikti Ukrainai daugiau galios

V.Putinas tikisi, kad Vakarai nustos remti Ukrainą, o jo kariuomenė ir toliau gaus finansavimą kovai. Nepavykusios paliaubos gali patvirtinti šiuos lūkesčius ir pabloginti Ukrainos ir jos sąjungininkų padėtį, kai kovos bus atnaujintos.

Atsižvelgdami į tai, Vakarai prieš bet kokias derybas turėtų padėti Ukrainai įgyti kuo daugiau svertų, sakė „Bloomberg“.

Pirma, reikia toliau teikti finansinę ir karinę paramą Ukrainai. Pagalbos nutraukimas dabar tik sustiprins V.Putino pozicijas. Turi būti stiprinama Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, didinamas amunicijos tiekimas ir panaikinami apribojimai naudoti tolimojo nuotolio raketas. Tik tokios koordinuotos pastangos gali pakeisti V.Putino skaičiavimus.

Antra, sąjungininkai turi parengti patikimas saugumo garantijas Ukrainai. Tai nelengva užduotis, nes NATO dar nėra pasirengusi prisiimti aiškių įsipareigojimų valstybei, kuri nėra jos narė. Tačiau turi būti sukurtas kolektyvinis įsipareigojimas – aiškus ar numanomas – apsaugoti teritorijas, kurias dabar kontroliuoja Ukraina.

„Per savo kruviną valdymą V.Putinas visada buvo pasirengęs pažeisti paliaubas, sulaužyti susitarimus ir nesilaikyti duoto žodžio, kai tik matė, kad tai strategiškai naudinga. Yra visos priežastys manyti, kad šį kartą jis pasielgs taip pat. Nesiėmus tinkamų atsargumo priemonių, paliaubos neužbaigtų karo, neišgelbėtų gyvybių ir nebūtų naudingos paprastiems ukrainiečiams. Viskas būtų atvirkščiai“, – padarė išvadą naujienų agentūros žurnalistai.

Ko reikalauja Rusija

Shutterstock nuotr./Kremlius

15min primena, kad Maskva nuolat teigia, kad ji neva neprieštarauja deryboms su Ukraina, bet tik su sąlyga, kad ši pasiduos. Prieš pirmąjį aukščiausiojo lygio taikos susitikimą V.Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs paliauboms, jei Ukrainos kariuomenė visiškai pasitrauks iš Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko sričių.

Kremlius taip pat reikalauja, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO kurso, o kitos šalys pripažintų okupuotas teritorijas rusiškomis ir atšauktų sankcijas.