Prieš pasirodant informacijai apie minimą ES iniciatyvą, vienas skambiausių balsų, raginusių imtis reikiamų priemonių, buvo Lietuvos europarlamentarės Rasos Juknevičienės.
Ji kreipimesi į Europos Komisiją (EK) ir Tarybos vadovus pabrėžė būtinybę pradėti galvoti apie Vengrijos balsavimo teisių sustabdymo procedūrą.
„Mūsų teisininkai turi rasti teisėtų būdų, kaip sustabdyti naikinimą iš išorės ir vidaus. Kam V.Orbanas dirba? V.Putinui? Ir kodėl ES nieko nedaro, kad jį sustabdytų? Ar nematote, kaip ES griaunama iš vidaus? Mes matome. Deja, instrumentai jį sustabdyti yra per silpni. Šis atsakymas nuvilia, nes žmonės nori veiksmingos ES. Taip tęstis negali. Jei ir toliau leisime V.Putinui naikinti ne tik Ukrainą, bet ir ES, susidursime su egzistenciniais išbandymais“, – savo kalboje sakė R.Juknevičienė.
Europarlamentarės iš Lietuvos pasisakymo trumpa ištrauka, kurioje raginama imtis priemonių prieš Vengrijos premjero piktavališką elgesį, aktyviai pradėta dalytis socialiniuose tinkluose. Vaizdo įrašą paskelbė ir didžiausia Europos Parlamento (EP) Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija (EPP).
Minčiai imtis aktyvių priemonių pritarė net ir ne europiečiai. JAV oro pajėgų veteranas Jake’as Broe socialiniame tinkle X (buvęs „Twitter“) po R.Juknevičienės pasiūlymo vaizdo įrašu komentavo: „Išdavikai turi būti išaiškinti ir išmesti iš Sąjungos.“
Į Lietuvos europarlamentarės kreipimąsi sureagavo ir kita populiari X paskyra „Republicans against Trump“, turinti daugiau nei pusę milijono sekėjų. Joje taip pat pasidalyta R.Juknevičienės pasisakymo vaizdo įrašu bei pabrėžta viena jo ištrauka:
Žinoma, R.Juknevičienės pasisakymas nepraslydo ir pro Rusijos propagandininkų ausis. Šie ėmė žeminti Lietuvos politikę ir peikti jos siūlymą.
Komentuodamas tokią rusų trolių reakciją į europarlamentarės pasisakymą, karybos ekspertas Egidijus Papečkys sarkastiškai pažymėjo: „Tiesa, taip ir nesupratau, kodėl rusofašistai susirūpino ES, kurią taip nuoširdžiai niekina. Gal, kad labai mėgsta čia pirkti vilas ir apgyvendinti savo vaikus? O gal, kad Viktoro Orbano Vengrija jiems labai naudinga? O gal ir viena, ir kita?“
Tiesa, R.Juknevičienė nėra vienintelė, kuri aršiai kritikuoja V.Orbaną ir jo veiksmus bei retoriką. Pavyzdžiui, Belgijos europarlamentaras Guy Verhofstadtas, priklausantis „Atnaujinkime Europą“ (angl. „Renew Europe“) frakcijai, po istorinio sprendimo pradėti derybas su Moldova ir Ukraina dėl stojimo į ES, kuriame nedalyvavo V.Orbanas, socialiniame tinkle X skelbė: „V.Orbanas paliko kambarį, kai Ukrainos europinę svajonę palaikė ES lyderiai... Vis dėlto jis visada daugiau nei laimingas būti kambaryje su V.Putinu. Renkasi Rusiją, o ne laisvę... 1956-ųjų dvasia visam laikui paliko Vengrijos režimą!“
Ar ES politikų raginimai bus išgirsti ir bendrija ras būdą sutramdyti V.Orbano išsišokimus, kol kas niekas nesiryžta prognozuoti. Kai kurie ekspertai pabrėžia, kad pradėjus intensyvėti kalboms apie galimą Vengrijos balsavimo teisės sustabdymą, galbūt geriau matysis, ar aižėja V.Orbano ryžtas kaišioti pagalius į ES ratus.
Teigiama, kad nuotaikų pokyčiui įtaką padaryti gali ir Lenkija, kuri iki šiol buvusi atkakli Vengrijos gynėja dabar, atėjus naujai valdžiai, tikėtina, nebebus jos užtarėja. Tai yra svarbu, nes bet kuriai ES valstybei narei leidžiama trukdyti procesui, kuriuo būtų siekiama panaikinti balsavimo teisę.
Tiesa, yra besibaiminančių, kad Lenkijos turėtą užtarėjos vaidmenį gali perimti Slovakija ir prieštaringai vertinamas jos premjeras Robertas Fico arba Nyderlanduose į valdžią neseniai išrinktas kraštutinių pažiūrų Geertas Wildersas.
Vis dėlto ES atstovai išlieka optimistiški. Vienas aukšto rango bendrijos pareigūnas „Financial Times“ žurnalistams teigė: „Vengrija gali sukelti daugiau problemų. Galbūt Vengrija privers mus naudoti kitas priemones. Bet galiausiai Vengrija negalės mums sutrukdyti skirti pinigų Ukrainai.“
Ar optimizmas pagrįstas ir ar jis sustiprės, bus galima sužinoti jau 2024 m. vasario 1 d. Briuselyje, kai įvyks ypatingas Europos lyderių susitikimas, kurio metu bus svarstoma finansinė parama Ukrainai. Apie tai pirmadienį pranešė Europos Tarybos prezidentas Charles’is Michelis.
Nutarimas dėl 50 mlrd. eurų ES paramos paketo Kyjivui buvo atidėtas praėjusią savaitę dėl eilinio Vengrijos ministro pirmininko V.Orbano prieštaravimo.
Spaudos konferencijoje pirmadienį Ch.Michelis sakė, kad kitas susitikimas bus orientuotas į „27-ąją valstybę narę (Vengriją), siekiant įtikinti sutikti, kad galėtume priimti vienbalsį sprendimą šiuo klausimu“.
