Pasak pranešimo, šalyje jau pasitelkti kariuomenės pareigūnai ir teisininkai, kurie pergalvoja, kaip Budapeštui išlikti kariniame aljanse ir tuo pačiu atsitraukti nuo vis stiprėjančios paramos prieš Rusijos agresiją kariaujančiai Ukrainai.
Penktadienį V.Orbanas aiškino, kad bandoma suformuoti naują koncepciją, kuri leistų Vengrijai išsiskirti iš kitų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių.
„Mūsų teisininkai ir karininkai sunkiai dirba, kad išsiaiškintų, kaip Vengrija galėtų išlaikyti savo narystę NATO taip, kad jai nereikėtų įsitraukti į NATO veiksmus už NATO teritorijos ribų“, – kalbėjo šalies premjeras.
Anot „Bloomberg“ šalies vyriausybė iki šiol reikšmingai prisidėjo prie Aljanso misijų už jo teritorijos ribų – Irake ir Kosove. NATO
narės taip pat turi galimybę nedalyvauti jokiose karinėse misijose,
nors visada skatinamas kuo platesnis įsitraukimas.
V.Orbano pastabos išsakytos tuo metu, kai Aljansas rengia naują paramos paketą Ukrainai, kurį ketina paskelbti liepos mėnesį Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikimo metu.
Spėjama, kad jame bus nurodytas didesnis NATO vaidmuo operatyvinėje veikloje, koordinuojant ginklų tiekimą ir Kyjivo pajėgų apmokymą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau taip pat pasiūlė sąjungininkams įkurti 100 mlrd. JAV dolerių fondą Ukrainai ateinantiems penkeriems metams, tačiau daugelis sąjungininkių tokį pasiūlymą atmetė.
Vengrija ne kartą bandė sužlugdyti Vakarų pastangas padėti Ukrainai,
įskaitant finansavimą ir ginklų tiekimą. V.Orbanas taip pat siekė vilkinti NATO plėtrą įtraukiant Suomiją bei Švediją ir sudarė energetikos sandorius su Rusija, dėl ko sulaukė kritikos Vakarų sostinėse.
Kita vertus, interviu metu V.Orbanas pabrėžė, kad Vengrija yra įsipareigojusi ir toliau vykdyti NATO misiją ginti nares, jei jos būtų užpultos. Tačiau susirūpinimą Budapeštui kelia tai, kad finansinė parama ir karinės technikos, ginkluotės tiekimas Ukrainai, NATO nepriklausančiai šaliai, kuri, be kita ko, dalijasi valstybine siena su Vengrija, galiausiai gali nuvesti į kur kas didesnio masto įsitraukimą, net gi karių išsiuntimą į fronto liniją.
Anot premjero, Vengrija iš esmės nesutinka su kai kurių NATO narių pateiktais vertinimais, kad Rusija galėtų įsiveržti į rytinį NATO flangą po Ukrainos, nes dabartinį karą, V.Orbano teigimu, reikėtų vertinti kaip karą tarp „dviejų slavų šalių“.
Pasak jo, pats Aljansas, jau įkūręs darbo grupes, analizuojančias karinės gynybos organizacijos potencialaus įsitraukimo į karo veiksmus scenarijus, šį karą mato visiškai kitaip, pastebėjo ministras pirmininkas ir pridūrė, kad nauja NATO misija greičiausiai vyktų už Ukrainos teritorijos ribų.
-
„Užsidega nemažai raudonų lempučių“: ekspertai stebisi, kodėl vengrai staiga susidomėjo Lietuvos įmonėmis
-
Xi Jinpingas tęsia vizitą Europoje, siekdamas „naujos eros“ santykiuose su Budapeštu
-
Nauji pavojingi V.Orbano žaidimai: Vengrija vėl mojuoja veto kardu dėl Rusijos
-
Vengrų pareigūnas ragina ES šalis sekti Tbilisio pavyzdžiu dėl „užsienio įtakos“ įstatymo
-
Nelaimė Vengrijoje: Dunojuje susidūrė kruizinis laivas ir motorinė valtis
Vengrija, kaip pilnateisė NATO narė, turi dalyvauti tokiose diskusijose, tačiau į jas aktyviai neįsitraukia, nes priešinasi finansinės ir karinės paramos perdavimui Kyjivui.
Jo nuomone, jeigu Vengrijai oficialiai būtų suteikta galimybė atsitraukti nuo tam tikrų sprendimų, tai žymėtų visiškai naują posūkį bendroje NATO narių politikoje.
„Tai situacija, kai tarsi esame ten, bet tuo pačiu ir ne, – sakė premjeras. – Nežinau, kiek ilgai tai gali išlaikyta.“
