Valdžioje V.Orbanas – jau dešimtmetį. Per tą laiką jis iš Budapešto į Maskvą nutiesė aktyvių ekonominių ir politinių ryšių koridorių, o tuo pat metu vis kišdavo koją Ukrainos norui integruotis į Vakarų institucijas dėl tariamos šios šalies vengrų mažumos diskriminacijos.
Kai vasario pabaigoje Rusija užpuolė Ukrainą, V.Orbanas jau pasmerkė Maskvą ir rodo solidarumo su Kyjivu ženklus. Analitikai ir opozicija mano, kad premjeras pripažįsta, jog dėl konflikto jo pozicijos tapo pažeidžiamesnės.
Juk daug „Fidesz“ rėmėjų Rusiją ir jos elgesį vertina kur kas blogiau nei pats V.Orbanas.
Opozicija puola „Putino pudelį“
„Partija „Fidesz“ nesitikėjo, kad per rinkimų kampaniją susidurs su tokia sudėtinga situacija. Valdantieji dabar turi tapatybės problemą, o ji jiems kelia didelę riziką“, – mano tyrimų centro Budapešte „Politinis kapitalas“ rinkimų ekspertas Robertas Laszlo.
Rinkimai – jau balandžio 3 dieną. Naujausios apklausos ir toliau rodo, kad „Fidesz“ nedidele persvara pirmauja prieš opoziciją, kuri pirmą kartą susivienijo ir turi bendrą kandidatą į premjerus – Peterį Marki-Zay. Persvara tokia trapi, kad gali bet kada ištirpti.
Dar 2019 metais tyrimų instituto „Tarki“ studija parodė, kad Vengrijos visuomenės požiūris į Vladimiro Putino Rusiją valdant V.Orbanui pastebimai pagerėjo.
Daug vyresnių rinkėjų, dar atsimenantys gyvenimą komunistinėje Vengrijoje, labai jautriai reaguoja į grėsmes iš Rytų.
Vis dėlto „Euronews“ apklausa praėjusią savaitę parodė, kad net 60 proc. respondentų mano, jog Vengrija pernelyg suartėjo su Rusija ir dėl to dabar negali labiau padėti užpultai Ukrainai.
Savo ruožtu kai kurie duomenys rodo, kad daug vyresnių rinkėjų, dar atsimenantys gyvenimą komunistinėje Vengrijoje, labai jautriai reaguoja į grėsmes iš Rytų.
„Balsuodavau už Putiną, bet atėjo laikas užbaigti šį romaną. Nesuklyskite – rusai užuodė kraują. Didžiąją dalį savo gyvenimo praleidau valdomas rusų – į tą pasaulį nebegrįšiu“, – per demonstraciją teigė pensininkas Albertas Kovacsas.
Opozicija siekia išnaudoti padėtį – per kampanijos renginius aiškinama, kad V.Orbanas prileido į Vengriją Rusijos šnipų, o P.Marki-Zay atvirai vadina premjerą „Putino pudeliu“ ir ragina kuo greičiau susitaikyti su ES.
„Orbanas iš pradžių palaikė viską, ką darė Putinas, bet dabar jau vadina jį agresoriumi. Reikalaujame, kad Orbanas nutrauktų savo balansavimo politiką, kad Vengrija kartą ir visiems laikams atsidurtų Vakarų, Europos, NATO stovykloje“, – per vieną mitingą aiškino P.Marki-Zay.
Pasitikėjimo deficitas
V.Orbanas dabar jau skelbia remiantis greitą Ukrainos priėmimą į ES ir tarptautines sankcijas Rusijai. Bet jis taip pat pabrėžia, kad Budapeštas laikysis susitarimo su Maskva, pagal kurį gauna pigių rusiškų dujų – „kol aš būsiu premjeras“.
Ministras pirmininkas taip pat atmeta galimybę ginklais remti Ukrainą, o jau prasidėjus Rusijos invazijai įnirtingai gynė „Paks 2“ – 12,5 mln. eurų vertės susitarimą su „Rosatom“ dėl naujos atominės elektrinės statybos.
Nors „Fidesz“ atstovai Europos Parlamente praėjusią savaitę pritarė rezoliucijai, uždraudžiančiai bet kokį bendradarbiavimą su „Rosatom“, V.Orbanas nenusileidžia ir tikina, kad projektas bus tęsiamas.
O šalies vicepremjeras Zsoltas Semjenas net pareiškė, kad Ukraina turėtų balansuoti tarp Vakarų ir Rytų – esą tai būtina šalies suverenumui ir teritoriniam vientisumui: „Reikia, kad ji būtų buferinė valstybė tarp Rusijos imperijos ir ES.“
„Jei Ukraina būtų NATO narė, jau turėtume reikalą su pasauliniu karu“, – kalbėjo Z.Semjenas.
Anot nepriklausomo politikos analitiko Gaboro Toroko, karas Ukrainoje yra galvos skausmas „Fidesz“: „Pirmą kartą per daug metų „Fidesz“ rinkėjai nėra vieningi svarbiu klausimu. Orbanui bus sunku išlaikyti draugiškus santykius su Maskva, Vengrijai išliekant NATO ir ES nare.“
Tiesa, politine prasme V.Orbanas dar nėra įspraustas į kampą. Pagal naują naratyvą Vengrija, nenorėdama atverti NATO durų Ukrainai ar tiekti karinę pagalbą Kyjivui, tiesiog siekia taikos – analitikų manymu, tokia žinutė patraukli rinkėjams.
Jau minėta „Euronews“ apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai vengrų norėtų, jog šalis visiškai nedalyvautų jokiuose kariniuose konfliktuose. Tai atitinka „Fidesz“ dabar stumiamą liniją.
Bet P.Laszlo pastebi, kad rinkėjai vis tiek sumišę ir kad valdančioji partija praranda kryptį: „Valdantieji nuolat kartojo, kad nebus karo ir kad kovos už pigią energiją, tačiau dabar jau sunku pakeisti siunčiamą žinią. Tai gali sukurti ir jau kuria pasitikėjimo deficitą.“
