V.Orbano Vengrija – autokratija Europos Sąjungoje

Šiais metais Vengrija ne tik delsia ratifikuoti Švedijos ir Suomijos narystę NATO, bet ir blokavo 18 mlrd. vertės paramos planą Ukrainai bei sutarė dėl išimties rusiškos naftos draudimui, motyvuodama, kad neturi alternatyvų.

Negana to, V.Orbanas nuolat kritikuoja ES politiką, tvirtina, jog ji peržengia savo įgaliojimus bei kaltina visuotine „vengrofobija“, tvirtindamas, kad dėl išankstinio nusistatymo, o ne dėl susirūpinimo korupcija, buvo atidėtas neseniai pasiektas susitarimas su ES dėl įšaldytų bloko lėšų.

Po korupcijos skandalo Europos Komisijoje V.Obranas pasišaipė iš šios ES institucijos ir pasiūlė ją išformuoti.

„Man atrodo, kad dabar ES aiškiai sutariama, jog tai, kas vyksta Vengrijoje, yra blogai“, – interviu BBC sakė tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ vadovas Vengrijoje Davidas Vigas.

Per pastarąjį dešimtmetį Vengrijos ir ES santykiai smarkiai pablogėjo, o šiemet, dešiniųjų pažiūrų ministrui pirmininkui V.Orbanui pradėjus reformas, jie tapo dar labiau įtempti. Kai ES sprendė energetikos klausimus, Vengrija atsisakė sutikti su ES siūlomomis „kainų lubomis“ iš Rusijos importuojamoms dujoms, bijodama, jog tai prives Rusiją prie to, kad ši nutrauks dujų tiekimą.

Vengrija neturi priėjimo prie jūros, taip pat yra labai priklausoma nuo vamzdynais tiekiamos rusiškos naftos ir gamtinių dujų, todėl birželio mėnesį šaliai buvo suteikta išimtis, kai likusi ES dalis nusprendė gruodžio pradžioje nutraukti rusiškos naftos importą. Vengrija iš Rusijos importuoja daugiau nei 80 proc. dujų. Negana to, šalis yra tranzitinė valstybė, per kurią vamzdynais į ES tiekiama nafta. Reaguodama į Rusijos invaziją kaimyninėje Ukrainoje, Vengrija ne kartą kritikavo ES taikomas sankcijas Maskvai, teigdama, kad taip Maskva nebus nubausta, tačiau Europos ekonomikai iškils pavojus.

V.Orbanas: Rusijos ir Ukrainos karo fone esame Vengrijos pusėje.

Nacionalisto V.Orbano vadovavimą Briuselis įtaria kenkimu teisinei valstybei ir neteisėtu ES lėšų panaudojimu. Jau daugiau nei dešimtmetį būdamas valdžioje V.Orbanas pažabojo teismų nepriklausomybę, apribojo žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų veiklą, suvaržė migrantų judėjimą bei apribojo LGBT+ bendruomenės teises.

Savavališkas pamatinių ES demokratinių vertybių ignoravimas paskatino Europos Komisiją sustabdyti planuotą 7,5 mlrd. eurų paramą Vengrijai. Nuo to laiko Vengrija dar stipriau prieštarauja reikšmingiems bendrijos pasiūlymams.

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas

„Vengrija yra ir išliks provengriška”

Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste V.Orbanas ir jo vyriausybė nuo pat pradžių neskubėjo smerkti Rusijos agresijos. Iki šiol V.Orbanas kalba apie „Rusijos ir Ukrainos karą“. Ministras pirmininkas taip pat nuolat pabrėžia, kad „tai nėra mūsų karas“, ir sako, kad tai yra „ginčas, kurį atitinkamos šalys turėtų išspręsti tarpusavyje“.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visuotiniai rinkimai Vengrijoje įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po invazijos. Galima daryti prielaidą, kad kaimynystėje įsiplieskęs karas turėjo įtakos rezultatams.

V.Orbanas: jei amerikiečiai norės taikos, tai tuomet ir bus taika.

Britų leidinio „The Guardian“ apžvalgininkai teigia, jog vengrai balsavo už V.Orbano partijos „Fidesz“ išlikimą valdžioje, nes juos lydėjo ne tik karo baimė, bet ir rizika dėl galimos nepatikrintos šešių partijų koalicijos. Tokia prielaida grindžiamas ir oficialus V.Orbano atsakas – nedalyvauti konflikte iki „atleidimo nuo atsakomybės“. Tokią šalies poziciją Vakarų sąjungininkai pasmerkė kaip Vengrijos išdavystę.

Konservatyvios pakraipos vengrų leidiniui „Magyar Nemzet“ duotame kalėdiniame interviu V.Orbanas dar kartą deklaravo savo poziciją, sakydamas, jog Rusijos ir Ukrainos karo kontekste Vengrija yra ir išliks „provengriška“.

„Rusijos ir Ukrainos karo fone esame Vengrijos pusėje. Atsakymas į klausimą, ar esame gerojoje, ar blogojoje istorijos pusėje, yra toks: mes esame Vengrijos istorijos pusėje. Mes remiame Ukrainą ir jau padedame, esame suinteresuoti Ukrainos suverenumo išsaugojimu ir tuo, jog Rusija nekeltų grėsmės Europos saugumui. Tačiau mūsų visai nedomina galimybė atsisakyti visų ekonominių santykių su Rusija“, – leidiniui sakė V.Orbanas.

D.Šukytė: Vengrija nevykdo visų savo įsipareigojimų ir šantažuoja Briuselį.

Interviu V.Orbanas taip pat pripažino tikintis, jog „Ukraina galės tęsti kovą tik tol, kol Jungtinės Valstijos ją rems pinigais ir ginklais. Jei amerikiečiai norės taikos, tai tuomet ir bus taika“.

Po ryškių Vengrijos išsišokimų tarptautinėje bendruomenėje žiniasklaidoje pasirodė pareiškimų, kvestionuojančių Vengrijos santykius su Rusija ir Vengrijos kaip „Rusijos šnipinėjimo centro Europos Sąjungos viduje“ vaidmenį.

„Bendradarbiavimas energetikos sektoriuje, taip pat Rusijos žvalgybos tarnybos veikla Vengrijoje tęsiasi jau seniai“, – vokiečių leidiniui „Deutsche Welle“ teigė vengrų žurnalistas Szabolcs Panyi.

„Toks bendradarbiavimas visada reiškė, kad visos Vengrijos valdančiosios partijos siekė palaikyti gerus santykius su Rusija“, – sakė S.Panyi.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Politologė Dovilė Šukytė

D.Šukytė: „savo autoritarinėmis tendencijomis V.Orbanas panašus į V.Putiną“

Politologė Dovilė Šukytė portalui 15min teigė, jog tokios ir panašios problemos Vengrijoje prasidėjo „prieš 12–13 metų, į valdžią atėjus V.Orbanui“. Nuo to laiko šalies vykdomą politiką D.Šukytė įvardina kaip „rinkiminę autokratiją“ – hibridinį režimą, kuriam būdinga autokratija, paslėpta po demokratijos fasadu.

„Jeigu žvelgtume į V.Orbaną, tai galėtume pasakyti, kad savo autoritarinėmis tendencijomis jis panašus į V.Putiną. Vengrija priklauso Europos Sąjungai, todėl ir liudijame vertybių, ideologijų susikirtimą. V.Orbanas griežtai atmeta Briuselio kišimąsi, Vengrija nevykdo visų savo įsipareigojimų ir šantažuoja Briuselį“, – sakė politologė.

Vengrijos ministro pirmininko spaudimas ES baigėsi jo sėkme – šaliai bus skirti daliniai finansiniai paketai COVID-19 viruso padarytai žalai padengti ir struktūrinė parama. Taigi, planuojama, jog nuo 2021 m. iki 2027 m. Vengrija iš Europos Sąjungos sulauks 16 mlrd. eurų.

Pasak D.Šukytės, ši parama „labai svarbi V.Orbano režimui. Šiuo metu Vengrijos ekonominė situacija prastoka: infliacija šalyje siekia 21 proc., o kainos toliau auga. Akivaizdu, jog esamos kainos ir žmonių pasitenkimas yra tiesiogiai susiję su V.Orbano išlikimu valdžioje“.

Nors ES ir parengė Vengrijai 27 reformų paketą, skirtą kovoti su korupcija, mažinti teismų priklausomybę, užtikrinti skaidrumą, žiniasklaidos laisvę, o V.Orbanas po juo pasirašė, politologė mano, jog tai „ką V.Orbanas pasirašo ant popieriaus, gali likti tik ant popieriaus”.

Šiuo metu Budapešte yra apie 50 Rusijos diplomatų, o kaimyninėse Višegrado šalyse, net sudėjus visus diplomatus kartu, jų skaičius būtų perpus mažesnis.

D.Šukytė įsitikinusi, jog V.Orbano partijos ir jo paties populiarumui šalyje bei išlikimui valdžioje labai daug įtakos turi ekonominiai, o ne moraliniai ar vertybiniai aspektai.

„V.Orbano Vengrija yra labai priklausoma nuo Rusijos dujų ir naftos. Svarbiausia duoti piliečiams palankias kainas. Kalbant apie sankcijas Rusijai, verta atkreipti dėmesį į apklausas. Iš jų matyti, kad tik 53 proc. vengrų mano, jog būtina mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Palyginimui – kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų palaikymas Rusijai taikomoms sankcijoms siekia apie 70 proc. V.Orbano valdymas neperteikia pamatinių Europos Sąjungos vertybių, o kaip tik jas atmeta ir tarp svarbiausių dalykų iškelia pragmatiškumą, ekonomiką, stabilumą“, – teigė politologė.

Vertindama pastarąjį V.Orbano pareiškimą, jog taikos Ukrainoje bus sulaukta tik tada, kai to panorės JAV, D.Šukytė šiuos Vengrijos ministro pirmininko žodžius sieja su jam būdingu įsitikinimu, kad Ukraina yra manipuliuojama Vakarų. Šiuo aspektu V.Orbano požiūris yra labai panašus į Kremliaus.

„AFP“/„Scanpix“/Prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą V.Orbanas viešėjo Kremliuje

„Labai palanku viską nuvertinti ir sumenkinti, mistifikuoti ir pasikliauti konspiracijos teorijomis. V.Orbanas Ukrainą mato ne kaip suverenią valstybę, bet žvelgia į ją per geopolitinius centrus, galvodamas, jog viskuo manipuliuojama ir karą turi išspręsti JAV, vesdamos derybas tarp Vašingtono ir Maskvos bei ignoruodamos patį Kyjivą. Šis mąstymas primena V.Putino pasaulėvoką, pagrįstą senųjų įsitikinimų laikymusi“, – mano ji.

D.Šukytė pastebėjo, jog Budapešte šiuo metu yra apie 50 Rusijos diplomatų, o kaimyninėse Višegrado šalyse, net sudėjus visus diplomatus kartu, jų skaičius būtų perpus mažesnis.

„Natūraliai kyla klausimas, kaip čia dabar išeina, kad Budapešte yra tiek daug Rusijos diplomatų. Negana to, Budapeštas nebuvo tarp tų sostinių, kurios, prasidėjus konfliktui, išsiuntė iš šalies Rusijos diplomatus. Taip pat prieš keletą metų į Budapeštą persikėlė Rusijos vadovaujamas Tarptautinis investicinis bankas. Kaip žinia, jo personalui taip pat taikomas diplomatinis imunitetas, suteikiantis palankias sąlygas šnipinėjimui ir panašiai veiklai“, – įvertino politologė D.Šukytė.

Asm. archyvo nuotrauka/ Politologas Vytautas Dumbliauskas

V.Dumbliauskas: „Vengrai turėtų suprasti, jog V.Putinas paskelbė karą visai Europai“

Politologas Vytautas Dumbliauskas, vertindamas Vengrijos ir Europos Sąjungos santykių paaštrėjimą, portalui 15min sakė, jog toks Vengrijos elgesys yra „sunkiai suvokiamas“.

„Vengrijos sprendimas blokuoti paramos Ukrainai paketą – sunkiai suvokiamas. Vengrai turėtų suprasti, jog V.Putinas paskelbė karą visai Europai ir visam civilizuotam pasauliui. Pirmiausia, įtarčiau kažkokį naudos faktorių: pačiam V.Orbanui arba Vengrijos elitui. Daugiau realių priežasčių surasti sudėtinga“, – teigė V.Dumbliauskas.

V.Dumbliauskas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Vengrijos demonstruojama individuali ir nuo tarptautinių organizacijų, aljansų nepriklausoma pozicija šiuolaikiniame geopolitiniame fone tiesiog negali būti veiksminga.

V.Dumbliauskas: V.Orbanui jau pats laikas apsvarstyti ir realiai apskaičiuoti, kiek toks elgesys jam kainuoja ir kokia iš to reali nauda. Panašu, kad šiuo metu jam labiau apsimoka vaizduoti kovotoją su Briuselio biurokratija.

„Šiais laikais tokios šalys kaip Vengrija, kuri nėra didelė valstybė, negali egzistuoti pačios sau. Jeigu V.Putinas sugalvotų, Vengriją prarytų vienu kąsniu. Panašu, jog V.Orbanas nesupranta, kad, būdamas vienas, jis nieko nepadarys, nelaimės ir nepaveiks.

Būtina bendra šalių pozicija, nes, jeigu visos šalys būtų tik pačios sau, Rusija labai lengvai galėtų su jomis susitvarkyti. Manau, jeigu Ukraina neturėtų Vakarų paramos, ji jau seniai būtų užgrobta, o tuomet rusai būtų keliavę toliau – į Moldovą, į Baltijos šalis. Galiausiai, būtų atėjusi ir Vengrijos eilė“, – mano V.Dumbliauskas.

Pastaraisiais mėnesiais V.Orbanas negailėjo aštrių pasisakymų ir net pašaipų ES institucijoms. V.Dumbliausko nuomone, Vengrijos ministras pirmininkas leidžia sau taip elgtis, nes „labai tvirtai jaučiasi kaip politikas, be to, nebijo, jog jo partija bus perrinkta“.

„V.Orbanas yra tikrai populiarus Vengrijoje, todėl ir vizgina uodegą, kad išlaikytų tariamą neutralumą“, – sakė V.Dumbliauskas.

Politologas tiki, jog toks Vengrijos elgesys neturėtų būti ignoruojamas. Jam atrodo, kad ES turėtų imtis kokių nors veiksmų, jog būtų išvengta analogų ateityje.

„Mėgstu juodą humorą, todėl manau, kad Europos Sąjunga turėtų išmesti Vengriją, kad šalis pajustų, ką iš tikrųjų reiškia būti vienai prieš Rusijos agresiją. Gal tuomet Vengrija ir supras realią grėsmę.

O jeigu rimtai, manau, kad Europos Sąjunga turėtų pradėti taikyti bausmes ar sankcijas už panašų elgesį, kokį mums pastaruoju metu demonstravo Vengrija. V.Orbanui jau pats laikas apsvarstyti ir realiai apskaičiuoti, kiek toks elgesys jam kainuoja ir kokia iš to reali nauda. Panašu, kad šiuo metu jam labiau apsimoka vaizduoti kovotoją su Briuselio biurokratija”, – reziumavo politologas.