„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

V.Orbanui nepatiks: EP siūlo atsisakyti vienbalsiškumo principo Vadovų Taryboje

Belgijos europarlamentaras frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Guy Verhofstadtas trečiadienio vakare buvo vienas pirmųjų politikų, viešai pranešusių apie radikalios ir ambicingos Europos Sąjungos (ES) sutarčių reformos palaikymą Europos Parlamente (EP). Anot jo, tai leistų išvengti lėto ES sprendimų priėmimo ir padidintų bendrijos saugumą.
Guy Verhofstadtas
Guy Verhofstadtas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Po konferencijos dėl Europos ateities ir precedento neturinčių iššūkių bei daugybės krizių kontekste europarlamentarų grupė pateikė pasiūlymą reformuoti ES. Jie pasisako už reformas, kurios padidintų ES gebėjimą veikti ir sustiprintų piliečių nuomonės svarbą.

Pateiktame siūlyme, kurį balsavime palaikė 305 europarlamentarai, prieš pasisakė 276, o 29 susilaikė, nurodoma, kad siekiant išvengti aklaviečių ES Taryboje daugiau sprendimų turėtų būti priimama kvalifikuota balsų dauguma, o teisės aktai priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą.

Stringa Ukrainos klausimai, nes blokuoja V.Orbanas

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas
„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

Dabartinė praktika, taikoma užsienio politikos, saugumo ir kai kurių teisės aktų keitimo klausimais, numato, kad visos valstybės narės vienbalsiai turi pritarti sprendimui. Dėl to, pavyzdžiui, stringa palaikymo Ukrainai klausimai, nes juos blokuoja prorusiškas Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas.

Kas balsavo už

Balsuojant dėl pateikto siūlymo, Lietuvos europarlamentarų nuomonės išsiskyrė. Iniciatyvą palaikė Rasa Juknevičienė, Aušra Maldeikienė, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas.

„Prieš“ balsavo Voldemaras Tomaszewskis ir Viktoras Uspaskichas.

Bronis Ropė, Andrius Kubilius ir Liudas Mažylis susilaikė, o Stasys Jakeliūnas apskritai nebalsavo, nors dalyvavo balsavime kitais klausimais toje pačioje sesijoje.

Siekia didesnio EP vaidmens

Europarlamentarai taip pat pasiūlė suteikti EP visavertę teisėkūros iniciatyvos teisę ir didesnį teisės aktų leidėjo vaidmenį formuojant ilgalaikį ES biudžetą.

Dabar ES ilgalaikio biudžeto formavimo procese svarbiausia institucija yra Europos Komisija (EK). Ji atlieka pagrindinį vaidmenį rengiant biudžeto pasiūlymą, kurio projektas pateikiamas EP ir ES Tarybai. EP turi teisę vetuoti biudžetą, o Taryba (valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas) turi svarstyti ir patvirtinti biudžetą. Tačiau pradinį pasiūlymą ir pagrindines gaires visuomet nustato EK.

Pasiūlyme EP taip pat siūlo Komisijos sudėties taisyklių (pervadintos į „Europos vykdomąją valdžią“) persvarstymą, įskaitant ir jos pirmininko rinkimus (paskyrimą turėtų atlikti Parlamentas ir patvirtinti Europos Vadovų Taryba – dabartinis procesas yra atvirkštinis).

Siūlo sumažinti eurokomisarų skaičių

Be to, siūloma apriboti Komisijos narių skaičių iki 15 (vykdant valstybių narių rotaciją), suteikiant galimybę Komisijos pirmininkui pasirinkti kolegiją pagal politines nuostatas, atsižvelgiant į geografinę ir demografinę pusiausvyrą, ir atskirų Komisijos narių kontroliavimo mechanizmą.

EP narių priimtame siūlyme taip pat numatomas daug didesnis skaidrumas Taryboje, skelbiant ES valstybių narių pozicijas teisėkūros klausimais; ir daugiau galimybių pasisakyti ES piliečiams, sukuriant tinkamus dalyvavimo mechanizmus ir suteikiant Europos politinėms partijoms svarbesnį vaidmenį.

EP nariai ragina ES suteikti daugiau galių sprendžiant aplinkosaugos klausimus, taip pat pasidalyti ES galias srityse, kurios šiuo metu priklauso išskirtinei valstybių narių kompetencijai: visuomenės sveikatos (ypač tarpvalstybinių sveikatos grėsmių atveju, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises), civilinės saugos, pramonės ir švietimo.

Siūlyme teigiama, kad esamos pasidalytos galios turėtų būti toliau plėtojamos energetikos, užsienio reikalų, išorės saugumo ir gynybos, išorės sienų politikos ir tarpvalstybinės infrastruktūros srityse.

Pranešimą parengė penki pranešėjai, atstovaujantys didžiajai Parlamento daugumai.

Vienas jų – G.Verhofstadtas po balsavimo sakė: „Geopolitinis spaudimas, migracija ir karas prie mūsų slenksčio, pandemijos, skaitmeninimas, plėtros klausimai... Kai pasaulis keičiasi, Europos Sąjungai reikia atnaujinimo. Šiame pranešime, kuriame išsamiai išdėstyta, kur reikia reformuoti mūsų politiką ir institucijas, Parlamentas nubrėžia ateities kelią. Nebėra jokių pasiteisinimų: Europos Vadovų Taryba turi pradėti Konvenciją, kad atviros diskusijos padėtų pasiekti konkrečių patobulinimų.“

Savo ruožtu kita pranešėja, socialdemokratų frakcijos atstovė Gabriele Bischoff, pabrėžė, kad pasaulis vystosi, o ES institucinė architektūra ir sprendimų priėmimo procesai bendrijoje neatitinka tikslo.

„Jei norime išlikti svarbūs kaip pasaulinis veikėjas, turime iš dalies pakeisti ES sutartis, kad padidintume ES gebėjimą veikti, įskaitant vienbalsiškumo principų perėjimą prie kvalifikuotos daugumos balsavimo ir naujų kompetencijų įtraukimą, kad būtų galima spręsti kylančius pasaulinius iššūkius“, – sakė europarlamentarė iš Vokietijos.

Po šio europarlamentarų siūlymo iš dalies pakeisti ES sutartis ir raginimo Tarybą nedelsiant ir be svarstymo pateikti pasiūlymus Europos Vadovų Tarybai, sprendimo priimti Konvenciją yra ES valstybių ar vyriausybių vadovų rankose. Konvencija priimama paprasta balsų dauguma.

Tikimasi, kad Tarybai pirmininkaujanti Ispanija EP pasiūlymus Europos Vadovų Tarybai pateiks gruodžio mėn.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“