Valdančiosios partijos populiarumui smarkiai pakenkė kylančios kainos ir mažėjantys atlyginimai.
Artėjant Valstybės Dūmos rinkimams, V.Putinas anksčiau šį mėnesį nurodė visiems pensininkams skirti vienkartines 10 tūkst. rublių (115 eurų) išmokas.
Rusijos teisinės informacijos portale rašoma, kad antradienį prezidentas pasirašė dekretus rugsėjį išmokėti visiems kariams ir teisėsaugos pareigūnams vienkartines 15 tūkst. rublių socialinės apsaugos išmokas.
Išmokos skirtos Rusijos valdžiai nerandant būdų pažaboti infliaciją. Nuo 2020 metų pabaigos V.Putinas keliskart nurodė vyriausybei imtis priemonių kainų augimui kontroliuoti.
-
Artėjant Rusijos parlamento rinkimams V.Putinas išreiškė paramą valdančiajai partijai
-
Kodėl rusų liberalai iš „Jabloko“ turi šansų rinkimuose ir kodėl jiems nepatinka A.Navalnas?
-
Rusija kaltina Vakarus siekiu paveikti jos rinkimus naudojantis A.Navalnu
-
Kremlius: V.Putinas tebėra valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ lyderis
Metinė infliacija Rusijoje pasiekė 6,5 proc., nurodo centrinis bankas, birželį padidinęs savo bazinių palūkanų normą iki to paties skaičiaus, kuris yra didžiausias nuo 2014 metų valiutų krizės.
„Vieningosios Rusijos“ populiarumas ėmė smukti 2018 metais, vyriausybei priėmus prieštaringai vertinamą pensijų reformos planą, kuriuo buvo padidintas pensinis amžius.
Tai buvo padaryta Rusijos ekonomikai stagnuojant ir patiriant Vakarų sankcijas po Maskvos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos.
Šiuo metu valdančiosios partijos populiarumas siekia maždaug 30 proc., nurodo valstybinis visuomenės nuomonės tyrimų institutas VCIOM. Tai 10 punktų mažiau nei per praėjusius Valstybės Dūmos rinkimus 2016 metais.
Dabar „Vieningoji Rusija“ parlamento žemuosiuose rūmuose kontroliuoja 75 proc. vietų. Kitos vietos priklauso partijoms, daugelio laikomomis Kremliaus kurso vykdytojomis.
Artėjant rinkimams Rusijos valdžia ėmėsi griežtų priemonių prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą.
Kalinamo opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno organizacijos buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“ ir uždraustos, o jo svarbiausi sąjungininkai pabėgo iš šalies ar yra laikomi namų arešto sąlygomis.
Tuo metu virtinė nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, tarp jų naujienų portalas „Meduza“ ir televizija „Dožd“, buvo įtrauktos į „užsienio agentų“ sąrašą, o tiriamosios žurnalistikos leidinys „Projekt“ paskelbtas šalyje „nepageidaujama organizacija“.
