„Ką tik labai reikšmingai apsikeitėme nuomonėmis klausimais, kuriais turime bendrų interesų“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis po beveik dvi valandas trukusių derybų su V.Putinu.
Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad diskusijos su Vladivostoke viešinčiu Kim Jong Unu buvo gana išsamios.
„Ką tik įvyko mūsų gana išsamus pokalbis akis į akį. Mums pavyko pasikalbėti ir apie mūsų santykių istoriją, ir apie šiandieną, ir apie dvišalių ryšių vystymosi perspektyvas. Žinoma, pakalbėjome ir apie situaciją Korėjos pusiasalyje“, – nurodė V. Putinas.
Kremliaus šeimininkas taip pat sakė, kad su Kim Jong Unu „apsikeitė nuomonėmis dėl to, kaip ir ką reikia padaryti, jog situacija“ pagerėtų.
Padėkos Kim Jong Unui
Anksčiau ketvirtadienį V.Putinas padėkojo Kim Jong Unui už pastangas plėtojant dialogą tarp Korėjų ir normalizuojant santykius su JAV, pasiūlė aptarti galimą Rusijos indėlį sureguliuojant padėtį Korėjos pusiasalyje.
„Sveikiname jūsų pastangas plėtojant dialogą tarp Korėjų ir normalizuojant Šiaurės Korėjos ir Amerikos santykius“, – sakė V.Putinas, pradėdamas susitikimą.
Rusijos prezidentas išreiškė viltį, jog Kim Jong Uno vizitas „pasitarnaus dvišaliams santykiams“ tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos, ir „leis geriau suprasti, kaip galime sureguliuoti situaciją Korėjos pusiasalyje, ką galime padaryti drauge, ką Rusija gali padaryti, kad palaikytų šiuo metu vykstančius pozityvius procesus“.
V.Putinas taip pat pabrėžė, kad dvišalių santykių srityje „reikia labai daug padaryti plėtojant prekybinius ir ekonominius ryšius, humanitarinius kontaktus“.
Kim Jong Unas sakė besitikintis, kad derybos su Rusijos prezidentu padės sureguliuoti padėtį Korėjos pusiasalyje.
„Situacija Korėjos pusiasalyje labai domina visą pasaulinę bendriją. Tikiuosi, kad mūsų derybos taps svarbiu įvykiu tam, kad drauge įvertintume šią situaciją, drauge apsikeistume nuomonėmis dėl šios situacijos ir drauge sureguliuotume šį klausimą“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis.
Taip pat jis išreiškė viltį, kad dialogas bus turiningas. V. Putinas savo ruožtu pridūrė: „Taip ir bus.“
„Pozityvios tendencijos“
V.Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas antradienį trumpoje spaudos konferencijoje sakė, kad per viršūnių susitikimą Vladivostoke „bus koncentruojamasi į politinį ir diplomatinį branduolinės problemos Korėjos pusiasalyje sprendimą“.
„Rusija ketina visais būdais padėti konsoliduoti pozityvias tendencijas“, – sakė jis, bet pridūrė, kad joks bendras pareiškimas ar susitarimų pasirašymas neplanuojami.
Šiaurės Korėjos lyderis jau pareiškė, jog tikisi, kad ketvirtadienio derybos bus sėkmingos.
Praėjusiais metais prasidėjus diplomatiniam procesui dėl Pchenjano branduolinės programos, V.Putinas ne kartą kvietė Kim Jong Uną atvykti vizito į Rusiją.
Nuo 2018 metų kovo Kim Jong Unas keturiskart susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, tris kartus – su Pietų Korėjos vadovu Moon Jae-inu, dukart – su JAV lyderiu Donaldu Trumpu ir kartą – su Vietnamo prezidentu.
Analitikai sako, kad dabar Kim Jong Unas siekia užsitikrinti platesnę tarptautinę paramą, į aklavietę patekus deryboms su Vašingtonu, o Maskva nori dalyvauti dar viename pasaulio „karštajame taške“.
Pasak Vakarų diplomatų, turint galvoje drastiškai sumenkusį Rusijos tarptautinį vaidmenį, dabar šalies užsienio politikos varomąja jėga yra „reikšmingumo paieškos“.
Pinigų stokojanti Šiaurės Korėja Hanojuje reikalavo nedelsiant sušvelninti sankcijas, įvestas šaliai dėl jos branduolinės ir balistinių raketų programų. Tačiau derybos žlugo nesutarus, ko Pchenjanas pasirengęs atsisakyti mainais.
Praėjusią savaitę Pchenjanas kandžiai užsipuolė JAV valstybės sekretorių Mike'ą Pompeo ir pareikalavo, kad jis būtų nušalintas nuo derybų. Toks pareiškimas buvo padarytas kelios valandos po Šiaurės Korėjos pranešimo, kad ji įvykdė naujo ginklo bandymą.
Maskva jau ragino švelninti sankcijas Šiaurės Korėjai, o JAV kaltino Rusiją bandant padėti Pchenjanui išvengti kai kurių priemonių. Rusija tai neigia.
Šaltojo karo laikų ryšiai
Ryšiai tarp Pchenjano ir Maskvos, kuri kažkada buvo svarbiausia jo sąjungininkė, palaikomi dešimtmečius.
Sovietų Sąjunga iškėlė Kim Jong Uno senelį Kim Il Sungą Šiaurės Korėjos lyderiu ir buvo labai svarbi Pchenjano rėmėja bei pagalbos teikėja Šaltojo karo metais.
SSSR finansavimą Šiaurės Korėjai ėmė mažinti jai 9-ajame dešimtmetyje pradėjus siekti susitaikymo su Seulu. Vėliau Pchenjanas smarkiai nukentėjo subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Tuomet svarbiausia izoliuotos Šiaurės Korėjos sąjungininke, didžiausia prekybos partnere ir gyvybiškai svarbia kuro tiekėja tapo Kinija.
Netrukus po to, kai pirmą kartą buvo išrinktas Rusijos prezidentu, V.Putinas siekė normalizuoti santykius ir tris kartus susitiko su dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio tėvu Kim Jong Ilu.
Pirmasis iš tų susitikimų įvyko Pchenjane 2000 metais – tuomet V.Putinas tapo pirmuoju Rusijos lyderiu, apsilankiusiu Šiaurės Korėjoje.
Vėliau Kinija įtvirtino savo, kaip svarbiausios Pchenjano sąjungininkės, vaidmenį ir analitikai sako, kad dabar Kim Jong Unas galėtų ieškoti galimybių atsverti Pekino įtaką.
Nors ryšiai tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos išliko šilti, praėjusį kartą jų lyderių susitikimas įvyko 2011 metais, kai Kim Jong Ilas tuometiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui pasakė esąs pasirengęs atsisakyti branduolinių bandymų.
Vėliau valdant jo sūnui Šiaurės Korėja įvykdė kol kas galingiausią savo branduolinį bandymą ir išbandė raketas, galinčias pasiekti bet kurį tašką JAV teritorijos žemyninėje dalyje.
