Jerevanas lapkričio 9 dieną tarpininkaujant Maskvai pasirašė su Baku susitarimą, kuriuo buvo užbaigtos pusantro mėnesio trukusios įnirtingos kovos dėl atsiskyrusio nuo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono.
Pagal šią sutartį Armėnija užleido tris rajonus, supančius etninių armėnų kontroliuojamą anklavą. Dar keturis rajonus azerbaidžano pajėgos atkovojo per karines operacijas.
Kalbėdamas per Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) lyderių vaizdo konferenciją, V.Putinas armėnų premjero sprendimus dėl konflikto užbaigimo pavadino „skausmingais“, bet „būtinais“.
„Jie pareikalavo daug asmeninės ministro pirmininko drąsos“, – pabrėžė prezidentas.
„Dabar mūsų užduotis yra palaikyti tiek ministrą pirmininką, tiek jo komandą, siekiant užtikrinti taiką“, – pridūrė jis.
Rusų lyderis išreiškė palaikymą N.Pašinianui, šiam susidūrus su dideliu spaudimu savo šalyje.
Pasirašius taikos susitarimą, dėl kurio Karabacho būsimas politinis statutas pakibo ore, protestuotojai pradėjo reguliariai išeiti į gatves Jerevane.
Demonstrantai vadina N.Pašinianą „išdaviku“ dėl jo sprendimo sudaryti minimą paktą ir reikalauja, kad jis atsistatydintų.
Armėnijos valdžia praėjusį mėnesį pareiškė, kad buvo užkirstas kelias mėginimui nužudyti vyriausybės vadovą.
N.Pašinianas teigia, kad Jerevanas neturėjo kito pasirinkimo kaip tik pasirašyti taikos susitarimą ir kad šis dokumentas užtikrins Kalnų Karabacho išlikimą.
Nors ginčijamas regionas neteko daug teritorijų, jam garantuos ateitį beveik 2 000 dislokuotų Rusijos taikdarių, kuriems suteikti penkerių metų trukmės atnaujinami įgaliojimai.
