Europos Sąjunga kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.
Baltarusija tai neigia ir kaltina Lenkiją pažeidžiant savo humanitarinius įsipareigojimus dėl to, kad ši neįsileidžia migrantų.
Maskva išplatintame pranešime nurodė, kad ilgamečiai šalių lyderiai apsikeitė nuomonėmis apie padėtį pasienyje, kur pastarosiomis dienomis susitelkė keli tūkstančiai migrantų iš Vidurinių Rytų ir Afrikos.
Kiek anksčiau Minskas taip pat informavo, kad A.Lukašenka ir V.Putinas dieną telefonu aptarė padėtį Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
„Per pokalbį daugiausiai laiko skirta padėties Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje ir griežtų Lenkijos veiksmų taikių žmonių atžvilgiu aptarimui“, – rašoma Baltarusijos prezidentūros spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Anot jo, pokalbio metu buvo pabrėžta, kad ypatingą susirūpinimą kelia Lenkijos reguliariųjų pajėgų telkimo pasienyje faktai.
„Valstybių vadovai detaliai aptarė nerimą keliančius įvykius bei tendencijas Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje“, – nurodoma pranešime.
Anot spaudos tarnybos, A.Lukašenka ir V.Putinas taip pat skyrė dėmesio dvišalei darbotvarkei ir aptarė aktualiausius Sąjunginės valstybės integracijos klausimus, priklausančius prezidentų prerogatyvai.
Anksčiau antradienį Kremlius pareiškė „labai atidžiai stebintis“ situaciją prie rytinės ES sienos.
„Tai tikra Baltarusiją ir Lenkiją liečianti problema. Žinoma, esame labai susirūpinę“, – sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Padėtis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje komplikavosi pirmadienį, kai ten susirinko keli tūkstančiai migrantų, norinčių patekti į ES teritoriją. Ten sutelktoms Lenkijos saugumo pajėgoms pavyko atremti migrantų mėginimą masiškai prasiveržti per pasienio užtvaras. Lenkų pareigūnai šiuos įvykius pavadino sudėtingiausiu migracijos krizės etapu.
