Susitikimas Berlyne nebuvo palydėtas tokiais komentarais, kokiais pokalbį su V.Putinu Helsinkyje pasveikino JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tačiau Amerikos lyderio šešėlis Berlyne tikrai buvo matomas.
Suomijos sostinėje per spaudos konferenciją D.Trumpas, stovėdamas greta V.Putino, pareiškė: „Nesu tikras, kad („Nord Stream 2“) atitinka Vokietijos interesus. Jie priėmė tokį sprendimą. Mes varžysimės su Rusija dėl dujų tiekimo.“
Vos prieš kelias dienas, per NATO viršūnių susitikimą, D.Trumpas karštai tikino, kad Vokietiją „visiškai kontroliuoja“ Rusija.
Berlyne daug kas tokį pasisakymą įvertino kaip JAV prezidento bandymą įbauginti Vokietiją ir priversti europiečius pirkti daugiau amerikietiškų suskystintų dujų.
Vokietijoje susitiko po ilgos pertraukos
Bet jei D.Trumpas tikėjosi numušti projektą „Nord Stream 2“ nuo bėgių, V.Putinas ir A.Merkel šeštadienį toli gražu nemanantys, kad dujotiekio laukia liūdnas galas.
„Vokietija yra viena pagrindinių mūsų šalies ekonominių partnerių“, – Berlyne pareiškė V.Putinas, kuris, negana to, išvardijo krūvą statistinių duomenų, esą rodančių, kad dvišalė prekyba auga ir kad Rusijoje toliau sėkmingai veikia daugybė Vokietijos kompanijų.
Aišku, nors V.Putinas supranta vokiškai, o A.Merkel – rusiškai, abu lyderiai tarptautinėje arenoje vis dar kalba skirtingais dialektais.
Tačiau apie akivaizdžius skirtumus Berlyne bent jau viešai nekalbėta. Dar prieš susitikimą A.Merkel pranešime užsiminė apie „globalinę atsakomybę“, o V.Putinas – apie ekonominį bendradarbiavimą, ypač dujų tiekimo srityje.
Jau susitikus A.Merkel trumpame pasisakyme palietė visą tarptautinės problematikos spektrą – Jungtinių Tautų misijos Ukrainoje galimybę, platesnį vaidmenį Berlynui ieškant išeities iš krizės, konfliktą Jemene ir Iraną tarptautiniuose santykiuose.
A.Merkel ir V.Putinas akis į akį susitinka gana dažnai, pastarąjį sykį toks susitikimas vyko gegužę Sočyje. Tiesa, jie Vokietijoje nebuvo susitikę nuo pat 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą.
Kalbos apie dujotiekį
Pokalbio, kuris vyko Mesebergo pilyje į šiaurę nuo Berlyno, ašimi neabejotinai tapo diskusijos apie dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą. Papildomos linijos planuojamos nepaisant nuogąstavimų, kad jūros dugnu einantis dujotiekis destabilizuos tranzitines šalis Vidurio ir Rytų Europoje.
„Jei „Nord Stream 2“ pradės veikti, Ukraina turi vaidinti vaidmenį dujų gabenime į Europą“, – jau ne pirmą kartą Vokietijos poziciją priminė A.Merkel.
Vokietija atkakliai remia dujotiekio projektą, nors nuosekliai sulaukia kritikos, esą „Nord Stream 2“ Rusijai taps įrankiu politine prasme spausti nuo importo priklausomas valstybes.
Antai Ukraina prarastų daug milijonų dolerių, jei šalies vamzdynai nebebūtų naudojami dujų gabenimui į Vidurio Europą. Negana to, vis dar neišspręstas Kijevo ir Maskvos kivirčas dėl rusiškų dujų gabenimo per Ukrainą sąlygų.
Ir nors V.Putinas viešai neatmeta galimybės toliau gabenti dujas per Ukrainą, jis dar kartą pakartojo, kad „Nord Stream 2“ yra „išskirtinai ekonominis projektas“, kuris turi „sumažinti grėsmę tranzitui iki minimumo“.
„Norėčiau pabrėžti, kad svarbiausia – jog tradicinis tranzitas per Ukrainą atitiktų ekonominius poreikius“, – tvirtino Rusijos prezidentas.
Rusijos valstybinė dujų milžinė „Gazprom“ 2017-aisiais į Vokietiją nugabeno 53 mlrd. kubinių metrų dujų – 13 proc. daugiau nei ankstesniais metais. „Nord Stream 2“, anot V.Putino, pralaidumą padidintų iki 110 mlrd. kubinių metrų dujų.
Ženklai ir signalai
V.Putinas į susitikimą su A.Merkel atvyko vėluodamas daugiau nei pusvalandį. Tą pačią dieną jis dalyvavo Austrijos užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse, kur spėjo ir pašokti su nuotaka.
Vis dėlto Vokietijos kanclerė dar prieš susitikimą pasistengė nekelti didelių vilčių bangų – būsimą pokalbį su V.Putinu A.Merkel vadino „darbiniu“ ir teigė, kad „konkrečių rezultatų“ laukti nereikėtų.
Kas dėl karo Sirijoje, abu lyderiai sutarė ieškoti būdų susidoroti su krize ir išvengti, A.Merkel žodžiais, „humanitarinės katastrofos“.
„Turime išvengti humanitarinės katastrofos. Matome, kad kovojančios pusės atsitraukia, bet taika, žinoma, nepasiekta“, – pareiškė A.Merkel, o V.Putinas pridūrė: „Svarbu suintensyvinti humanitarinės pagalbos tiekimą. Svarbu paremti teritorijas, į kurias galėtų sugrįžti pabėgėliai.“
Portalas „Handelsblatt“ pirmadienį pastebėjo, kad A.Merkel susitikimas su V.Putinu atrodė normalus tik kur kas chaotiškesnių abiejų lyderių santykių su JAV prezidentu D.Trumpu fone.
Esą Vokietijos kanclerė turėtų suprasti (ir greičiausiai supranta), kiek daug problemų kuria Maskva ir kad V.Putinas tik apsimeta norintis jas išspręsti.
