Kartu su R.T.Erdoganu į Sankt Peterburgą atvykęs Turkijos diplomatas „Reuters” teigė, kad abi šalys nori pataisyti santykius, pernai pašlijusius po to, kai turkų naikintuvai prie šalies sienos su Turkija numušė Rusijos karo lėktuvą.
„Bendra nuotaika labai teigiama“, – teigė pareigūnas po šalių prezidentų susitikimo.
V.Putinas, kuris su R.T.Erdoganu susitiko pirmą kartą nuo lapkričio incidento ore, Turkijos prezidentui teigė: „Jūsų viešnagė čia, į kurią leidotės nepaisydamas tikrai sudėtingos situacijos vidaus politikoje, rodo, kad visi mes norime atnaujinti dialogą ir atkurti santykius.“
R.T.Erdoganui išvyka į Sankt Peterburgą buvo pirmoji nuo liepos 15-osios bandymo įvykdyti pučą, ir jam tikrai buvo malonus V.Putino patikinimas, kad Maskva „visada nepritaria antikonstituciniams veiksmams“.
„Noriu dar kartą pasakyti, kad mes kategoriškai pasisakome prieš bet kokius antikonstitucinius veiksmus. Viliuosi, kad Turkijos žmonės susitvarkys su problemomis ir kad šalyje bus atkurta tvarka“, – teigė Rusijos prezidentas.
Abu prezidentai aptarė ir padėtį Sirijoje – Turkija šioje šalyje remia sukilėlius, o Rusija palaiko Basharo al Assado režimo pajėgas. Ankara siekia, kad Sirijos prezidentas paliktų valdžią.
Kilus diplomatinei krizei buvo sutraukyti ir prekybiniai ryšiai. O V.Putinas antradienį įspėjo, kad juos atnaujinti prireiks daug pastangų.
„Mūsų laukia sunkus darbas prekybos ir ekonomikos bendradarbiavimui reanimuoti; šis procesas jau paleistas, bet reikia tam tikro laiko“, – sakė V.Putinas per spaudos konferenciją.
Jis taip pat pabrėžė, kad Maskvai santykiuose su Ankara prioritetinis siekis yra pasiekti ikikrizinį dvišalių santykių lygį.
„Prioritetas – pasiekti iki krizės buvusį dvišalio bendradarbiavimo lygį, ir tai tikrai neatidėliotinas uždavinys: juk per šių metų penkis mėnesius Rusijos ir Turkijos apyvarta smuko 43 procentais“, – pabrėžė Rusijos lyderis.
Vakaruose bijomasi, kad Ankaros suartėjimas su Maskva gali sukelti pavojų Turkijos narystei NATO.
Tuo tarpu turistinio srauto atgaivinimo tikimasi sulaukti artimiausiu metu.
„Manau, kad iki krizės buvusi turistinio srauto apimtis – tai tik laiko klausimas“, – sakė V.Putinas.
Vakaruose šis V.Putino ir R.T.Erdogano susitikimas bus vertinamas itin dėmesingai – bijomasi, kad Ankaros suartėjimas su Maskva gali sukelti pavojų Turkijos narystei NATO.
Tiesa, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris nesibaimina. Jo manymu, nėra nieko blogo tame, kad Rusijos ir Turkijos santykiai gerėja.
„Gerai, kad vyksta taikymasis po to, kai Turkija pernai numušė Rusijos lėktuvą. Bet tuo pačiu metu nemanau, jog turkų ir rusų santykiai taps tokie geri, kad Rusija galės pasiūlyti Turkijai alternatyvą narystei NATO“, – teigė F.W.Steinmeieris.
Bendras dujotiekio projektas
Be to, R.T.Erdoganas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad bendras dujotiekio „Turkstream“ projektas, užtikrinsiantys rusiškų dujų tiekimą Turkijos ir Europos rinkoms, bus sparčiai užbaigtas. Dabar jis yra įšaldytas dėl konflikto nuo lapkričio, kai buvo numuštas Rusijos karo lėktuvas.
„Dujotiekis „TurkStream“ bus užbaigtas kuo greičiau“, – sakė jis per spaudos konferenciją po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Sankt Peterburge.
„Mes kartu su mūsų suinteresuotomis ministerijomis ir žinybomis imsimės reikalingų veiksmų, kad būtų užtikrintas Rusijos dujų tiekimas Europai šiuo dujotiekiu“, – pažymėjo R.T.Erdoganas.
V.Putinas sakė, kad per derybas jiedu „aptarė stambius bendrus projektus, kurių tęsimui reikės ir konkrečių politinių sprendimų“.
„Tam tikrus sprendimus Turkija jau priėmė dėl kelių stambių projektų, kaip, pavyzdžiui, „Akkuyu“ atominės elektrinės statybos (Biujukedželyje) ir „Turkstream“ dujų tiekimo sistemos“, – pridūrė jis.
„Reikia pagirti mūsų kolegas turkus – priešingai negu „South Stream“ projekte, pastaruoju metu, net nepaisydama mūsų santykių krizės, Turkija dirbo, ir pagrindiniai leidimai, susiję su „Turkstream“ jau įforminti ir gauti“, – pabrėžė vėliau V.Putinas.
Pagal „TurkStream“ projektą numatoma per Juodąją jūrą nutiesti keturias dujotiekio gijas, sujungsiančias pietinę Rusijos dalį su vakarine Turkijos dalimi.
V.Putinas aiškino, kad Rusija „Turkstream“ projekto iš pradžių net nelaikė alternatyva projektui „Southstream“.
Anot jo, tai buvo vertinama kaip galimybė praplėsti bendradarbiavimą dujų tiekimo srityje ir su Turkija, ir su Europa. Viena dalis šio srauto planuota vien tik Turkijos vidaus poreikiams tenkinti.
„Antroji dalis, susijusi su mūsų energijos išteklių maršrutizavimu į Europa, priklauso, žinoma, ir nuo trečiosios šalies – turime išnagrinėti šiuos klausimus su Europos valstybėmis, Europos Komisija“, – pažymėjo V.Putinas.
