V.Putinas iš tiesų nėra nusivylęs D.Trumpo Amerikos sprendimu trauktis iš INF

Turint omenyje faktą, kad Rusija kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, D.Trumpą visą jo prezidentavimo laikotarpį persekioja vieno klausimo šešėlis: kodėl jis, išskyrus nereguliarias sankcijas, neužima griežtesnės pozicijos Maskvos klausimu?

Praėjusį penktadienį D.Trumpo administracijos nariai stengėsi parodyti, kad JAV pasitraukimas iš INF sutarties akivaizdžiai reiškia, jog prezidentas nenusileis Kremliui.

Įrodė ryžtą Rusijos atžvilgiu?

„Kad Rusija pažeidžia sutartį, šios šalies pareigūnams teigėme daugiau nei 30 kartų. Bet Rusija toliau viską neigia.

Rusijos vykdomi pažeidimai kelia grėsmę milijonams europiečių ir amerikiečių bei neleidžia dvišaliams santykiams judėti geresne kryptimi“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mike'as Pompeo

Viena D.Trumpo patarėjų Kellyanne Conway pasisakė dar griežčiau. Jos teigimu, visas ginčas dėl INF sutarties prieštarauja kaltinimui, esą D.Trumpas yra skystas Rusijos ir V.Putino atžvilgiu.

„Pasiklausykite, ką jis kalba. Ar tikrai prezidentas skystas? Pažiūrėkite, kokių veiksmų ėmėsi valstybės sekretorius Pompeo. Amerikos žmonės mato, kad turi prezidentą, kuris kovoja už Ameriką ir nenusileidžia Rusijai bei Putinui“, – tvirtino K.Conway.

Taip, faktas toks, kad JAV pasitraukimas iš INF sutarties bent teoriškai baudžia Rusiją – tarkime, Baracko Obamos administracija tokio žingsnio žengti nesiryžo, nors būtent ji išsiaiškino, jog Rusija pažeidžia INF sutartį.

Vis dėlto, kaip rašo „The Washington Post“, B.Obamos administracija labiau baiminosi galimybės, kad atsinaujins branduolinių ginklų lenktynės, o ne priversti Rusiją prisiimti atsakomybę už pažeidimus.

Kitaip tariant, tuomet Vašingtone nusistovėjo toks požiūris: net jei Rusija pažeidžia INF sutartį, geriau ją palikti kaip atgrasymo priemonę.

Nepasitenkinimas – jau seniai

Visgi svarbiausia tikriausia tai, kad INF sutarties pabaiga (tiksliau, pabaigos pradžia, nes tiek JAV, tiek Rusija dalyvavimą sutartyje įšaldė pusmečiui) V.Putino pernelyg nejaudina.

Atvirkščiai, jis jau daugiau nei dešimtmetį pats grasino patraukti Rusiją iš sutarties.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

V.Putinas jau ne kartą reiškė nepasitenkinimą, kad kitos šalys nėra prisijungusios prie sutarties. Tai jis pareiškė dar 2007 metais, kai Baltuosiuose Rūmuose dirbo George'as W.Bushas.

„Reikia įtikinti kitas šalis, kad jos prisiimtų tokius įsipareigojimus, kokius yra prisiėmusios Rusijos Federacija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Jei nepasieksime šio tikslo, mums bus sunku tilpti sutarties rėmuose tokioje situacijoje, kai kitos valstybės kuria tokias ginklų sistemas, o tarp šių šalių yra valstybės artimajame užsienyje“, – tada svarstė Rusijos prezidentas.

Panašiai jis kalbėjo ir 2016-aisiais. V.Putinas Sovietų Sąjungos vadovybę, su amerikiečiais pasirašiusią dokumentą (jei konkrečiai, Michailą Gorbačiovą), pavadino naivia.

„Scanpix“/AP nuotr./R.Reaganas ir M.Gorbačiovas (kairėje) INF pasirašė 1987 metais

„Naivi buvusi vadovybė eliminavo vidutinio nuotolio raketas, paleidžiamas iš sausumos. Amerikiečiai eliminavo savo „Pershing“ raketas, mes – savąsias SS-20“, – teigė V.Putinas, prabilęs apie „vienašališką nusiginklavimą“.

V.Putinas: „JAV pasiliko vidutinio nuotolio raketas. Nesvarbu, kur jos dislokuotos – jūroje, ore ar sausumoje. O Sovietų Sąjunga buvo palikta be tokių ginklų.“

„Kodėl vienašališką? Nes mes pagal sutartį eliminavome savo sausumos kompleksą, o vidutinio nuotolio raketos, paleidžiamos iš jūros ir oro, į dokumentą nebuvo įtrauktos. Sovietų Sąjunga tokių raketų paprasčiausiai neturėjo, o JAV jas pasiliko arsenale.

Galiausiai gavome aiškų disbalansą – JAV pasiliko vidutinio nuotolio raketas. Nesvarbu, kur jos dislokuotos – jūroje, ore ar sausumoje. O Sovietų Sąjunga buvo palikta be tokių ginklų“, – piktinosi Rusijos prezidentas.

Net gundė Vašingtoną pasitraukti

V.Putinas tąkart dar žadėjo gerbti INF sutartį (nors Rusija ją tuo metu jau pažeidinėjo) ir vardijo prie Rusijos esančias šalis, kurios kuria vidutinio nuotolio raketas – Kiniją, Vidurinių Rytų valstybes.

Tiesą sakant, amerikiečių pareigūnai pastaraisiais mėnesiais irgi aktyviai reiškė susirūpinimą, kad Kinija, kuri nėra INF sutarties šalis, Azijoje dislokuoja daug raketų, su kuriomis JAV negali kovoti, nes Vašingtoną riboja minimas susitarimas.

„Mums tai išskirtinis išbandymas, bet manome, kad gerbti sutartį būtina. Dar labiau dėl to, kad, kaip galbūt žinote, dabar mes irgi turime vidutinio nuotolio raketų, paleidžiamų iš jūros ir oro“, – 2016-aisiais kalbėjo V.Putinas.

Panašu, kad Kremliuje jokio didelio nepasitenkinimo ar sielvarto dėl INF sutarties žlugimo nėra – juk V.Putinas pats teigė, kad dokumentas Rusiją tik varžė. Analitikai net įžvelgia, kad Maskva savotiškai viliojo Vašingtoną išdrįsti pasitraukti iš sutarties.

„Žinoma, tai nereiškia, kad pasitraukti nereikėjo. Tačiau vien tai, kad pasitraukimą lydi aiškinimai apie Rusijos kaltę, nereiškia, jog Rusijai ginčo baigtis nepatiks“, – konstatuoja „The Washington Post“.

Panašu, kad Kremliuje jokio didelio nepasitenkinimo ar sielvarto dėl INF sutarties žlugimo nėra – juk V.Putinas pats teigė, kad dokumentas Rusiją tik varžė.

INF sutartis, 1987 metais pasirašyta tuomečio JAV prezidento Ronaldo Reagano ir Sovietų Sąjungos lyderio M.Gorbačiovo, buvo pirmoji ginklų kontrolės priemonė, uždraudusi ištisą ginkluotės klasę: nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias ir balistines raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų.

Praėjusią savaitę Rusijos kariškiai pademonstravo žiniasklaidai ir užsienio kariškiams raketų sistemą 9M729, taip bandydama įrodyti, kad nepažeidžia sutarties.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos raketų sistema 9M729

Rusija tvirtina, kad šios branduolinius užtaisus galinčios nešti raketos nuskrieja tik iki 480 kilometrų.

Vašingtonas savo ruožtu pareiškė, kad ši statinė sparnuotosios raketos demonstracija negali įrodyti, jog pagal veikimo atstumą šis ginklas sutarties nepažeidžia.