V.Putinas lepina saugumo pajėgas pinigais ir ginklais: ar jam kyla nauja grėsmė?

Tokie Rusijos lyderio veiksmai gali suveikti ne kaip paskata lojalumui, bet atvirkščiai – suteikti stimulą naujam sukilimui, leidiniui „The New York Times“ tvirtino apklausti ekspertai.

Rusijos politologė Jekaterina Šulma pabrėžė, kad V.Putino reakcija į sukilimą buvo netikėtai švelni. Ji priminė, jog praėjusią savaitę Kremlius surengė prabangią ceremoniją saugumo pajėgoms, o kariškiams, policininkams ir kitiems saugumo darbuotojams oficialiai 10,5 proc. padidino atlyginimą.

Pranešta, kad V.Putinas taip pat pažadėjo daugiau ginklų vienam iš savo ištikimiausių saugumo vadų, „Rosgvardijos“ viršininkui Viktorui Zolotovui. Pastarasis praėjusią savaitę gyrėsi, kad prezidentas pažadėjo apginkluoti jo pajėgas tankais ir artilerija.

Pasak „The New York Times“, ekspertai atkreipė dėmesį, kad kariuomenės ir saugumo tarnybų apdovanojimas pinigais ir įgaliojimais kelia pavojų: tam tikros šių struktūrų grupės gali pulti į pagundą rengti savo sukilimus.

Jų nuomone, V.Putinas susidurs su naujomis grėsmėmis, nes jis suteikia daugiau galių saugumo aparatui, kurį sudaro įvairios interesų grupės ir galios centrai.

Ekspertas: V.Putinas ir visa jo sistema dabar susiduria su dilema. Jei lojalumo principą iškelia aukščiau už veiksmingumą, tuomet nebus rizikos, kuri buvo susijusi su perversmu.

„Visiškai įmanoma, kad, žvelgdami į tai, kaip vystėsi J.Prigožino sukilimas, kai kurie kiti saugumo tarnybų veikėjai tai laikys, sakykime, labiau tikėtina veiksmų kryptimi nei iki J.Prigožino patirties. Trumpuoju laikotarpiu V.Putinas čia laimėjo. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai yra destabilizuojanti situacija“, – leidiniui aiškino Europos universiteto Sankt Peterburge politikos mokslų profesorius Grigorijus Golosovas.

Analitikai taip pat mano, kad praradus „Wagner“ kaip kovinį vienetą, V.Putinas susidurs su nauja problema: lojalumas, kurį jis akcentavo po maišto, gali paveikti Rusijos veiksmingumą mūšio lauke.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

„V.Putinas ir visa jo sistema dabar susiduria su dilema. Jei lojalumo principą iškelia aukščiau už veiksmingumą, tuomet nebus rizikos, kuri buvo susijusi su perversmu. Tačiau nebus vilties, kad sistema veiks efektyviau“, – sako Nikolajus Petrovas, Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto Berlyne vizituojantis mokslininkas.

Birželio 24-osios naktį „Wagner“ pajėgos, vadovaujamos J.Prigožino, judėjo per Rusijos Federacijos teritoriją su vadinamuoju „teisingumo žygiu“, kad priverstų atsakyti Rusijos karinę vadovybę.

Tačiau maištas buvo nutrauktas. Skelbta esą samdinių grupuotės vadovybė ir apie 80 proc. kovotojų persikels į Baltarusiją, o verbavimas į „Wagner“ pajėgas Rusijoje buvo sustabdytas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

V.Putinas sukilimą pavadino „peiliu į nugarą“ ir „išdavyste“, o J.Prigožino šalininkų Rusijos kariuomenėje imta ieškoti „patriotiniams pokalbiams“. Tačiau Kremlius kol kas nesiėmė griežtų represijų.

Ukrainos žvalgyba prognozuoja, kad sukilimo pasekmės dar bus juntamos, tikimasi pertvarkymų Rusijos karinėje ir politinėje vadovybėje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos lyderio reakciją į šiuos įvykius pavadino silpna ir pareiškė, kad V.Putinas praranda kontrolę.

Ekspertai ir opozicionieriai prognozuoja, kad dar per anksti išmesti J.Prigožiną iš žaidimo.