„Kai kalbame apie represijas, apie milijonų žmonių žūtį ir kančias, pakanka aplankyti Butovo poligoną, kitas represijų aukų broliškas kapavietes, kurių Rusijoje yra nemažai, kad suprastume: negali būti jokių pateisinimų šitiems nusikaltimams“, – sakė prezidentas Maskvoje per paminklo „Sielvarto siena“ atidengimo ceremoniją.
Pasak jo, nuo represijų nukentėjo ištisos socialinės klasės ir tautos, darbininkai, valstiečiai, inžinieriai, karininkai, šventikai, valstybės tarnautojai, mokslininkai ir kultūros veikėjai.
„Represijos nepasigailėjo nei talento, nei nuopelnų Tėvynei, nei nuoširdaus atsidavimo jai. Kiekvienam galėjo būti pateikti išgalvoti ir visiškai absurdiški kaltinimai“, – teigė V.Putinas.
Milijonai žmonių buvo paskelbti liaudies priešais, iššaudyti arba sužaloti, priminė jis.
„Šitos baisios praeities negalima išbraukti iš nacionalinės atminties. Tuo labiau niekaip negalima jos pateisinti: jokia vadinamąja didžiausia tautos gerove“, – sakė V.Putinas
Rusijos prezidentas pacitavo ceremonijoje dalyvavusios sovietų disidento rašytojo Aleksandro Solženicyno našlės Natalijos Solženicynos žodžius: „Žinoti, prisiminti... pasmerkti, ir tik tada – atleisti.“
V.Putinas pabrėžė, kad yra būtina prisiminti represijų tragediją bei „tas priežastis, dėl kurių ji atsirado“.
„Tačiau tai nereiškia raginimo suvesti sąskaitas. Negalima iš naujo stumti visuomenės pavojingos pasipriešinimo ribos link. Dabar mums visiems svarbu remtis pasitikėjimo ir stabilumo vertybėmis. Tik ant šio pagrindo sugebėsime išspręsti užduotis, kurios laukia visuomenės ir šalies“, – teigė Rusijos prezidentas.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas per ceremoniją paragino niekada nepamiršti apie baisius represijų įvykius, kurių aukomis tapo „absoliučiai konkretūs žmonės“, dabar gyvenančių rusų protėviai.
„Paminklai reikalingi žmogaus išgijimui. Ateidami čia, prisimindami tragiškus mūsų istorijos įvykius, žmonės neturi jausti liūdesio ir nevilties. Jie privalo galvoti apie savo palikuonis ir apie tai, kokią šalį ir kokią istoriją jie paliks“, – sakė dvasininkas.
Jis pabrėžė, kad būtina padaryti teisingas išvadas apie praėjusių 100 metų įvykius ir niekuomet nekartoti savo protėvių klaidų.
Per paminklo atidengimo ceremoniją represijų aukos buvo pagerbtos tylos minute, o vėliau prezidentas prie „Sielvarto sienos“ padėjo gėlių.
„Sielvarto siena“
Maskvos centre atidengtą paminklą politinių represijų aukoms atminti sukūrė skulptorius Georgijus Frangulianas.
Bronzinis bareljefas, vaizduojantis žmonių figūras, simbolizuoja gyvuosius ir mirusiuosius. Ant paminklo plokštumų įvairiomis kalbomis užrašytas žodis „prisimink“. Šalia šio paminklo stovi granitinės kompozicijos, vaizduojančios kankinimų kameras ir ešelonus, o pačią aikštę, kur stovi memorialas, planuojama išgrįsti akmenimis iš represijų aukų įkalinimo vietų.
Ciniškas renginys
Tuo tarpu atvirame laiške, kurį pasirašė apie 40 buvusių politinių kalinių, šio paminklo atidengimo ceremonija vadinama „nesavalaikiu ir cinišku“ renginiu.
„Memorialas yra pagarba praeičiai, tačiau politinės represijos Rusijoje ne tik tęsiasi, bet ir auga“, – sakoma laiške, kurį pasirašė sovietų disidentas Vladimiras Bukovskis, Krymo totorių lyderis Mustafa Džemiliovas ir kiti aktyvistai.
„Dabar esantieji Rusijos valdžioje, remiantys šio paminklo atidengimą, nori, kad politinės represijos atrodytų lyg dalykas iš tolimos praeities, (bet) šiandien Rusijos politiniai kaliniai nusipelno tiek pat mūsų pagalbos ir dėmesio kiek ir sovietų režimo aukos (nusipelno) atminimo bei pagarbos“, – sakoma tame laiške.
