Kovo pradžioje, vykdydamas dabar jau šiųmečių rinkimų kampaniją, prezidentas vėl apsilankė Uralo kalnuose įsikūrusioje gamykloje ir patikino čia dirbančiuosius, esą jis stengęsis jų nenuvilti, „Bloomberg“ portale rašo apžvalgininkai Andrejus Biriukovas ir Jevgenija Pismennaja.
Anksčiau uoliai gynę V.Putiną, dabar optimizmu netrykšta
Nors nė vienas iš kruopščiai atrinktų susitikimo su prezidentu dalyvių nei su juo ginčijosi, nei jam prieštaravo, kai kurių jų kolegų nuotaika šiame narsuolių mieste nė iš tolo nespindi optimizmu. Valstybei priklausančią Josifo Stalino laikų milžinę, kurioje gaminami kovos tankai ir kita sunkioji technika, jau kurį laiką siaubia atleidimų ir atlyginimų mažinimo vajus. „Atlyginimai sumažėjo 40 proc., – sako Aleksejus Dimitrovas, nedidelės gamykloje veikiančios profesinės sąjungos, drįsusios pateikti teismui ieškinį dėl atlyginimų sumažinimo, vadovas. – Jie mums nepaliko jokios kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą.“
Nors abejonių, kad kovo 18 d. vyksiančius rinkimus laimės V.Putinas, praktiškai nėra, vis dėlto Kremlius turi dėl ko nerimauti: biudžetui atsiliepsiančių reikalų nepaliaujamai daugėja. Kas iš to, kad praėjusį mėnesį kredito reitingų bendrovė kilstelėjo Rusiją iš žemiausios kategorijos. Daugeliui pastaroji recesija, trukusi net septynis ketvirčius iš eilės ir buvusi ilgiausia per visą V.Putino vadovavimo šaliai laikotarpį, buvo ir tebėra labai skausminga.
Daugiausia dėmesio kovo 1 d. skambėjusioje V.Putino metinėje kalboje sulaukė vaizdo simuliacijos, kuriose pavaizduotos naujos, panašu, Floridos kryptimi skriejančios raketos. Vis dėlto didesniąją savo pranešimo dalį jis skyrė pažadams kelti gyvenimo standartus, kurie dabar yra žemesni negu per praėjusią rinkimų kampaniją.
„Turime siekti lemtingo mūsų piliečių gerovės proveržio, – sakė V.Putinas. – Atsilikimas – tai didžiausia grėsmė, tai mūsų priešas.“ Jis tikino iki kito dešimtmečio vidurio perpus sumažinsiąs skurde gyvenančių rusų skaičių (dabar jis siekia 20 mln.) ir perpus padidinsiąs pajamas vienam gyventojui.
Ambicijos – didelės, galios – ribotos
Savo 18-os metų valdymo eros pradžioje V.Putinas deklaravo siekiąs, kad Rusija pagal gyvenimo standartus palenktų Portugaliją. Atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau šis tikslas nuo jo tolsta. Taip, per pirmąją V.Putino kadenciją pajamos išaugo daugiau kaip dvigubai, tačiau dabar jų lygis nepakitęs nuo maždaug 2010-ųjų. Sausio mėnesį Centrinio banko surengtos apklausos rezultatai parodė, kad beveik dviejų trečdalių rusų finansinė padėtis per paskutinius 12 mėnesių nepagerėjo, o beveik pusė apklaustųjų nurodė per daug nesitikintys, kad padėtis pagerės ir per ateinančius metus.
Atsižvelgiant į tai, kad prielaidų didesniam naftos kainų kilimui nėra, o Vakarai savo sankcijų Rusijai lengvinti neketina, Kremliaus galios inicijuoti ekonomikos augimą – gana ribotos. Remiantis Centrinio banko prognozėmis, didžiausias metinis augimas, kokio Rusija gali tikėtis, tegali siekti nuo 1,5 iki 2 proc. Tarp ekonomikai plėtotis neleidžiančių veiksnių įvardijamas mažėjantis dirbančiųjų skaičius ir ne vienus metus trunkantis investicijų deficitas.
Skaitydamas savo metinį pranešimą, V.Putinas įvardijo ketinimus trilijonus rublių skirti sveikatos priežiūrai, pensijoms ir keliams, tačiau jis nepaaiškino, iš kur šitiek pinigų paims. Nors dabar šalies kredito reitingas kiek pakilęs, kažin ar Rusija reikšmingai didins savo užsienio skolinimąsi: Kremlius vis dar baiminasi galimo Vakarų įtakos svertų Rusijai sustiprėjimo, ypač turint galvoje jau esamas sankcijas. Pasak diskusijose dalyvavusių asmenų, būtent todėl V. Putino pagalbininkai ištisus mėnesius darbavosi šlifuodami rinkinį skausmingai atsieisiančių priemonių, kuriomis bus mėginama kompensuoti planuojamas naujas išlaidas.
Inicijavo parodomąjį atlyginimų padidinimą
Tarp svarstomų pasiūlymų – pajamų mokesčio didinimas ir lengvatų maisto produktams bei kitoms pirmojo būtinumo prekėms panaikinimas, taip pat įvairių išmokų apkarpymas. Priemonių sąrašo viršuje – pensinio amžiaus ilginimas (dabar vyrų pensinis amžius – 60, moterų – 55 metai). „Jei nedidinsime mokesčių ir neilginsime pensinio amžiaus, bus sunku apčiuopiamai padidinti pensijas ir pagerinti sveikatos priežiūros kokybę“, – kovo 5 d. dalyvaudamas vėlyvo vakaro pokalbių laidoje sakė Rusijos ekonominės plėtros ministras Maksimas Oreškinas.
„Kitos kadencijos uždavinys – išjudinti ekonomikos restruktūrizavimo mechanizmus, pritaikant juos ir tuose sektoriuose, kuriuose kuriamas žmogiškasis kapitalas“, – sakė Maskvoje įsikūrusios Aukštosios ekonomikos mokyklos dekanas Jaroslavas Kuzminovas, dažnai vyriausybei patariantis ekonomikos politikos klausimais.
Sumažinti šalies priklausomybę nuo naftos ir dujų eksporto nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Tai puikiai iliustruoja Saudo Arabijos pavyzdys. Investicijų į švietimą ir infrastruktūrą skatinimas – gera pradžia, tačiau to gali nepakakti, kad Rusijos kreivė ekonomikos rodiklių lentelėse pagaliau nustotų žemėti. Remiantis Londone veikiančio Ekonomikos ir verslo tyrimų centro gruodžio mėnesio tyrimu, 2008 m., po beveik dešimtmetį trukusio naftos kainų nulemto augimo, šalis pateko į dešimtuką, tačiau per ateinančius 15 metų ji nukris į 17 poziciją, į priekį užleisdama, be kita ko, Pietų Korėją, Ispaniją ir Turkiją.
A.Dimitrovui ir jo kolegoms iš Žemutinio Tagilo mašinų gamyklos ieškoti teisybės dėl sumažintų atlyginimų sekasi nekaip. O štai likus kelios dienoms iki V.Putino vizito, gamyklos darbuotojams buvo netikėtai pranešta, kad atlyginimai kils 6 proc. – pirmąkart nuo 2016-ųjų. „Tai šiek tiek pakels darbuotojų nuotaiką“, – sakė A.Dimitrovas, tačiau, pasak jo, to toli gražu neužtenka, kad būtų padengti per pastaruosius kelerius metus patirti praradimai.
