Kovo viduryje paaiškėjo, kad Jungtinės Karalystės karinės pagalbos Ukrainai pakete bus ir šaudmenų su nuskurdintuoju uranu.
JK valstybės ministrė baronienė Annabelė Goldie nurodė, kad tarp šalies Ukrainai siunčiamos amunicijos, skirtos tankams „Challenger-2“ bus ir šarvus pramušančių sviedinių, kuriuose yra nuskurdintojo urano.
Tai supykdė Rusijos prezidentą, kuris apkaltino Vakarus branduolinio konflikto eskalacija ir pareiškė, kad jei Kyjivas gaus nusodrintojo urano šaudmenų, Maskva bus priversta reaguoti.
„Jei tai įvyks, Rusija turės atitinkamai reaguoti, nes Vakarai pradeda naudoti ginklus su branduoliniais komponentais“, – kalbėdamas greta Maskvoje viešėjusio Kinijos lyderio Xi Jinpingo sakė V. Putinas.
„Atrodo, kad Vakarai iš tiesų nusprendė kovoti su Rusija iki paskutinio ukrainiečio nebe žodžiais, o darbais. Šiuo atžvilgiu norėčiau pažymėti, kad jei visa tai įvyks, Rusija turės atitinkamai atsakyti“, – pridūrė V.Putinas.
Apie tariamai radioaktyvius šaudmenis rusų propagandininkai skleidžia dezinformaciją ne pirmą kartą.
Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
„Nepagrįsti skundai“
Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby Maskvos skundus pavadino faktų iškraipymu.
Šie sviediniai, galintys pramušti tankų šarvus, „nėra radioaktyvūs“ ir „nė iš tolo nepatenka“ į branduolinės ginkluotės sferą, sakė J.Kirby.
„Tai įprasto tipo šaudmenys, naudojami pirmiausia dėl šarvus pramušančių ypatybių. Tad vėlgi, jei Rusija ypač rūpinasi dėl savo tankų ir tankistų gerovės... ji turėtų tiesiog sugrąžinti juos per sieną atgal į Rusiją, – sakė jis ir pridūrė. – Manau, kad iš tikrųjų... Rusija tiesiog nenori, kad Ukraina toliau naikintų jos tankus.“
Radioaktyvus ar ne?
Nuskurdintasis uranas yra urano sodrinimo proceso, reikalingo branduoliniams ginklams gaminti, šalutinis produktas.
Šie šoviniai išlaiko kai kurias radioaktyviąsias savybes, tačiau jie negali sukelti branduolinės reakcijos, kaip branduolinis ginklas.
Dėl savo didelio tankio (urano tankis 1,65 karto didesnis už švino tankį) nuskurdintas uranas dedamas į artilerijos sviedinių, kovinių raketų galvutes. Jis naudojamas ne kaip radioaktyvioji medžiaga, o dėl didelio tankio, siekiant padidinti griaunamąją galią.
Aštuntajame dešimtmetyje JAV kariuomenė pradėjo gaminti šarvuočius su nusodrintuoju uranu ir nuo to laiko jo deda į kompozitinius tankų šarvus, kad juos sustiprintų.
Nuskurdintojo urano yra ir šaudmenyse, kuriais šaudo oro pajėgų artimos oro paramos atakos lėktuvas A-10, vadinamas tankų žudiku.
Turi net rusai
Atsakydamas į naujienų agentūros „Associated Press“ užklausą, Pentagono atstovas spaudai Garronas Garnas teigė, kad „Gynybos departamentas kelis dešimtmečius įsigijo, saugojo ir naudojo nuskurdintojo urano šovinius, jie jau seniai yra kai kurių įprastinių šaudmenų sudedamoji dalis“.
G.Garnas pabrėžė, kad kitos šalys, įskaitant Rusiją, taip pat jau seniai turi nusodrintojo urano šovinių.
SSRS ir Rusija sviedinius su nuskurdinto urano šerdimi kūrė nuo devintojo dešimtmečio.
Prieš kelis metus buvo sukurtas 3BM59 „Svinets-1“ sviedinys su urano šerdimi, skirtas 2A46M-4 ginklui, kuris naudojamas T-80 tankų linijoje, ir 2A46M-5 ginklui, montuojamam T-90A ir T-90M tankuose.
Kitas, labiau paplitęs, rusiškas tankų šaudmuo su nuskurdintuoju uranu yra 3BM32 „Vant“.
Aplinkai kenkia nežymiai
Pasak ginklų ir karybos eksperto Giedriaus Petkevičiaus, nuskurdinto urano šaudmenys neturi reikšmingos įtakos aplinkos radiaciniam fonui.
G.Petkevičius prisimena, kad po operacijos „Audra dykumoje“ (angl. „Desert storm“), kur pirma kartą buvo panaudoti dideli kiekiai nuskurdinto urano šaudmenų, žalieji aktyvistai piktinosi ir teigė, kad jie gali pakeisti gamtos radiacinį foną ar net pakenkti tankų įgulų narių sveikatai. Tačiau taip nenutiko.
„Radiacinis fonas padidėjo tik šiek tiek, labai nežymiai. Įtakos sveikatai tas negalėtų turėti. Taip griežtai pasakyti, kad aplinkai (urano šaudmenys – aut.) neturi visiškai jokios įtakos, aš negalėčiau, tačiau tai tikrai ne toks baisus baubas, kaip jį piešia“, – pabrėžė specialistas.
Tyrimais nenustatyta, kad su nuskurdinto urano šaudmenimis susidūrusių žmonių sveikatai kiltų rimtas pavojus.
2000 m. žurnale „Science & Global Security“ buvo paskelbtas Steve'o Vetterio ir Franko von Hippelio straipsnis „Nusodrintojo urano amunicijos keliamas pavojus“, kuriame pažymima, kad dėl mažo šaudmenų radioaktyvumo radiologinis pavojus žmonėms taptų reikšmingu tik esant ilgalaikiam poveikiui, pavyzdžiui, jei skeveldrų fragmentai liktų kareivio organizme.
Mažai tikėtina, kad įvertintas sunkiųjų metalų cheminio poveikio ribines vertes pasieks asmenys, esantys pavėjui nuo amunicijos. Rizika kyla tik tiems žmonėms, kurie ilgą laiką buvo transporto priemonėse, paveiktose tokių šaudmenų.
Tais pačiais metais ir tame pačiame žurnale buvo išspausdintas Teodoro Liolioso straipsnis „Aljanso pajėgų operacijose naudojamos nusodrintojo urano amunicijos rizikos vertinimas“.
Publikacijos autorius teigia, kad bet koks ilgalaikis bendro mirtingumo nuo vėžio padidėjimas dėl nuskurdintojo urano būtų toks mažas, kad jo nebūtų įmanoma kaip nors išskirti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
