1996 metais priimta CTBT draudžia visus branduolinius bandymus bet kurioje pasaulio vietoje, tačiau kritikai tvirtina, kad neratifikavus, jos potencialas lieka neišnaudotas. Be JAV, sutarties dar nėra ratifikavę Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja, Izraelis, Iranas ir Egiptas.
Vakarai kaltina Rusiją beatodairiška branduoline retorika nuo praėjusių metų vasario, kai ji pradėjo puolimą Ukrainoje.
Praėjusią savaitę V. Putinas stebėjo balistinių raketų pratybas, kurios, anot gynybos ministro Sergejaus Šoigu, buvo masinio atsakomojo branduolinio smūgio neįvardytam priešui pratybos.
Praėjusį mėnesį V. Putinas taip pat sakė, kad nėra pasirengęs pasakyti, ar Rusija atliks tiesioginius branduolinius bandymus.
Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) paragino Rusiją toliau laikytis sutarties, įskaitant stebėjimo stočių, galinčių realiuoju laiku aptikti menkiausią sprogimą, naudojimą.
„Šiandieninis Rusijos Federacijos sprendimas atšaukti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą labai nuvilia ir kelia didelį apgailestavimą“, – pareiškė CTBTO vadovas Robertas Floydas (Robertas Floidas) socialiniame tinkle „X“.
Prancūzija, viena iš pirmųjų sutartį pasirašiusių šalių, pareiškė smerkianti Rusijos sprendimą atšaukti ratifikavimą.
„Rusijos sprendimas kelia grėsmę sutarties visuotinumui. Dar kartą patvirtiname CTBT svarbą ir visapusišką jos įgyvendinimą“, – teigė prancūzų atstovai.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sukritikavo Rusiją dėl pasitraukimo iš sutarties ir paragino Maskvą įsipareigoti nebetęsti bandymų.
„Deja, tai reikšmingas žingsnis neteisinga linkme, kuris ne artina, o tolina mus nuo sutarties įsigaliojimo“, – pareiškime teigė A. Blinkenas.
„Tai tęsia nerimą keliančias ir klaidingas Maskvos pastangas didinti branduolinę riziką ir įtampą, kol ji tęsia savo neteisėtą karą prieš Ukrainą, – kalbėjo jis. – Rusijos pareigūnai teigia, kad planuojamas Rusijos žingsnis atšaukti ratifikavimą nereiškia, kad ji atnaujins bandymus, ir mes raginame Maskvą laikytis šių pareiškimų.“
Praėjusį mėnesį Rusijos parlamentas pagreitinta tvarka priėmė sutarties atšaukimo įstatymo projektą.
Per parlamento posėdžius Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad siekis atšaukti sutartį yra atsakas į Jungtinių Valstijų cinizmą ir grubų požiūrį į branduolinius ginklus.
Nors susitarimas taip ir neįsigaliojo, jį ratifikavo 178 šalys, įskaitant branduolines galybes Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, ir jis turi simbolinę reikšmę.
Susitarimo šalininkai teigia, kad juo įtvirtinta tarptautinė norma, draudžianti tiesioginius branduolinių ginklų bandymus, tačiau kritikai sako, kad susitarimo potencialas lieka neišnaudotas, jei jo neratifikuotų didžiosios branduolinės valstybės.
Rusijos parlamentas susitarimą ratifikavo 2000 metų birželį, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai V. Putinas pirmą kartą tapo prezidentu.
