V.Putinas pergale gali laikyti vien patį susitikimą su D.Trumpu: kodėl?

Nors į Rusiją Vakaruose ir toliau žvelgiama šnairomis, Kremlius jau seniai stengėsi suorganizuoti dvišalį susitikimą. Maskvoje statoma už tai, kad V.Putinas sugebės susišnekėti su D.Trumpu ir kad abu prezidentai nebeleis blogėsi dvišaliams santykiams.

Aišku, nė viena pusė nesitiki didelio proveržio daugeliu klausimų, įskaitant JAV Rusijai taikomas sankcijas. Vis dėlto Kremliuje susitikimas Helsinkyje laikomas amerikiečių pripažinimu, kad Rusija yra supervalstybė, į kurios interesus reikia atsižvelgti.

„Faktas, kad Putinas ir Trumpas susitiks, liudija viena: kad nepaisant visos isterijos Jungtinės Valstijos negali izoliuoti ar ignoruoti Rusijos. Vašingtonas užtruko, kol tai suprato, bet galiausiai susivokė“, – teigė Aleksejus Puškovas, įtakingas Rusijos senatorius iš valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“.

Veteranas prieš naujoką

Žinoma, niekur nedingo Vakarų priekaištai, lydimi sankcijų, Rusijai dėl Krymo aneksijos, karo Rytų Ukrainoje įplieskimo ir paramos Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado režimui.

Maskva taip pat kaltinama kišimusi į JAV ir Europos šalių rinkimų procesus ir apskritai politiką. Be to, beveik neabejotinai būtent iš Rusijos į Donbasą atkeliavo ginklų sistema, iš kurios paleista raketa 2014 metais numušė „Malaysia Airlines“ keleivinį lėktuvą.

„Scanpix“/„Anadolu Ajansi“ nuotr./Numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo nuolaužos Donecke, Ukrainoje.

Galiausiai įtariama, kad būtent Rusija šiais metais Anglijoje bandė nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ nunuodyti buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį. Jis ir jo dukra Julia išliko gyvi.

Nenuostabu, kad Kremliaus kritikai tiek Rusijoje, tiek svetur neigiamai vertina D.Trumpo sprendimą susitikti su V.Putinu. Esą tai tik padeda pastarajam susigrąžinti pasaulinio lyderio statusą, nors jis esą nėra vertas tarptautinio pripažinimo, kol Rusijos užsienio politika yra tokia, kokia yra.

Tačiau pačioje Rusijoje, kurios politinė sistema paremta hierarchiškumu, statuso ir „žalios“ galios demonstravimu, manoma, kad V.Putinas „jau nugalėjo“ – bent jau taip teigia su Užsienio reikalų ministerija siejamos Rusijos tarptautinių reikalų tarybos vadovas Andrejus Kortunovas.

„Susitikimas leidžia jam (V.Putinui, – red.) parodyti, kad Rusija nėra izoliuota, kad Rusija yra didi galia, galbūt net leidžia teigti, jog Rusija ir JAV yra lygios, bent jau saugumo plotmėje“, – svarstė A.Kortunovas.

Maskvoje viliamasi, kad V.Putinas, kuris šalyje šeimininkauja jau daugiau nei 18 metų, savotiškai apvynios D.Trumpą, toli gražu nelaikomą tarptautinės politikos specialistu, aplink pirštą – tiesa, nebūtinai jį apgaus.

Antai apie politiką rašantis Vitalijus Tretjakovas dieną, kai buvo susitarta dėl susitikimo Helsinkyje, per valstybinę televiziją apibūdino D.Trumpą kaip „neofitą pasaulio politikoje“, kuriam V.Putinas paaiškins, kaip mąstoma Rusijoje ir kodėl Rusija neva privalėjo pasiimti Krymą.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai Kryme

Dar vienas Kremliui artimas parlamentaras Sergejus Mironovas irgi teigė: „Putinas tikrai turi pranašumą prieš susitikimą Helsinkyje. Jis profesionaliai susidoros su nepatyrusiu Trumpu.“

Atšilimo pradžia?

Vyresniems rusams susitikimo vieta – Helsinkis – primena Šaltąjį karą, kai Sovietų Sąjungos ir JAV lyderiai ir žemesnio rango pareigūnai susitikdavo neutraliose šalyse. V.Putinas stengiasi išnaudoti tokią nostalgiją ir sužadinti žmonėse jausmą, kad Rusija – vis dar supervalstybė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Helsinkis

Nors Rusijai ryšiai su Europos Sąjunga, Kinija ir Indija ekonomine prasme galbūt net svarbesni, politikai Maskvoje valstybės minkštąją ir kietąją galią pasaulyje vis dar matuoja pagal JAV rodiklius.

Tiesa, Rusijoje niekas nesitiki, kad po susitikimo stebuklingai išnyks dvišaliai nesutarimai ar kad bus panaikintos skausmingos JAV sankcijos. Viena apklausa pirmadienį parodė, kad daugiau nei pusė rusų netiki, jog susitikimas Helsinkyje duos reikšmingų rezultatų.

Vis dėlto šalies politikams, kurie plojo sužinoję, kad D.Trumpas laimėjo prezidento rinkimus, bet netrukus išvydo, jog dvišaliai santykiai dar pablogėjo, Helsinkio susitikimas yra galimo atšilimo viltis.

Kietosios linijos šalininkai mano, kad reikalai juda į gerąją pusę, o tai neva įrodė JAV respublikonų Kongreso narių vizitas į Maskvą.

„Prieš pusę metų jiems (JAV įstatymų leidėjams, – red.) siūlėme pabendrauti „Skype“. Jiems tada tai prilygo politinei savižudybei, bet dabar taip nėra“, – tvirtino Valstybės Dūmos deputatas Viačeslavas Nikonovas.

Jo manymu, D.Trumpas dabar pakankamai populiarus ir tvirtas, tad gali elgtis taip, kaip nori: „Tai ženklas, kad mūsų burės pagavo vėją, o dėkoti reikia Trumpui. Neatsimenu prorusiškų JAV prezidentų, bet noriu priminti, kad Trumpas yra vienas prorusiškiausių JAV politikų šiuo metu.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas

Kremliaus valdoma žiniasklaida taip pat pažymi, kaip svarbu tai, kad susitikimas vyksta neutralioje teritorijoje – esą taip iš anksto nesudaromas įspūdis, esą D.Trumpas turi pranašumą.

Vienas matomiausių Rusijos propagandistų, savaitinės laidos „Vesti Nedeli“ vedėjas Dmitrijus Kiseliovas teigė, kad Maskva puikiai matė, kaip D.Trumpas priėmė kitų šalių lyderius Amerikoje – gniaužė ranką Japonijos premjerui Shinzo Abe, šluostė dulkes nuo Emmanuelio Macrono peties ir piktai žvelgė į Angelą Merkel.

„Neutralioje teritorijoje visi bus ramesni“, – konstatavo D.Kiseliovas, kaip teigiama, nurodymus, ką aptarti laidoje, gaunantis tiesiai iš Kremliaus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos propagandistas Dmitrijus Kiseliovas

Ko nori V.Putinas

Tuo tarpu ABC skelbia savotišką sąrašą paslaugų, kurių iš D.Trumpo galėtų paprašyti V.Putinas:

• Sankcijų panaikinimas. JAV ir jų sąjungininkės po Krymo aneksijos ir invazijos į Rytų Ukrainą, taip pat – dėl kišimosi į rinkimus ir programišių nusikaltimų, pritaikė Rusijai sankcijas.

V.Putinas dedasi, kad suvaržymai Rusijai nėra pernelyg skausmingi, bet iš tikrųjų norėtų, jog sankcijų nebeliktų. Suvaržymais taikomasi į rusų oligarchus, kurie yra pagrindinis V.Putino režimo ramstis.

Kai D.Trumpas ir V.Putinas pirmą kartą susitiko pernai Vokietijoje, Rusijos atstovai pasiūlė amerikiečiais mainus: Kremlius panaikintų draudimą JAV šeimoms įsivaikinti rusus našlaičius, o JAV atšauktų Magnickio įstatymą.

• Krymo pripažinimas Rusijai. 2014 metais Rusija užėmė Krymą ir netrukus atplėšė pusiasalį nuo Ukrainos jį aneksuodama. Baracko Obamos administracija reagavo sankcijomis, bet D.Trumpas jau ne kartą abejojo, ar verta smerkti tokį Kremliaus ėjimą.

Briuselyje per NATO viršūnių susitikimą D.Trumpas, tiesa, pasakė, kad jam „nepatinka“ Krymo aneksija, tačiau dar 2016 metų viduryje buvo pasvarstęs, jog Krymo gyventojai „šiaip ar taip“ norėjo gyventi Rusijoje.

Baltieji rūmai tikina, kad prezidentas nežada pripažinti Krymo Rusijai, tačiau yra ekspertų, kurie baiminasi, jog D.Trumpas vis tiek gali tai padaryti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas

• JAV pasitraukimas iš Sirijos. D.Trumpo administracijos strategija karo Sirijoje atžvilgiu nėra aiški. Vieną dieną prezidentas reikalauja visiškai išvesti Amerikos karius iš regiono, kitą – įsako sparnuotosiomis raketomis smogti taikiniams Sirijoje.

Sirija yra artima Rusijos sąjungininkė, o šios šalies Tartuso uostamiestyje veikia Rusijos karinio jūrų laivyno bazė. D.Trumpas yra teigęs, kad nesipriešintų, jei rusai ir toliau tvarkytųsi Sirijoje, nors Pentagone, žinoma, nuomonė kitokia.

„Mes labai greitai išeisime iš Sirijos. Leiskime kitiems ja rūpintis“, – kovo mėnesį pareiškė D.Trumpas, o tokia idėja V.Putinui neabejotinai patiktų.

V.Putinas, be jokios abejonės, taip pat norėtų, kad JAV sumažintų karių skaičių Europoje – apie tai Vašingtone puse lūpų jau kalbėta. Be to, D.Trumpas Briuselyje tiesiai neatsakė į klausimą, ar JAV nežada nutraukti karinių pratybų Baltijos šalyse.