„Mums reikia stiprinti humanitarines pastangas Sirijos konflikte“, – prieš susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel apie 70 km į šiaurę nuo Berlyno esančiame Mezeberge sakė Rusijos vadovas.
„Tai sakydamas turiu omenyje, visų pirma, humanitarinę pagalbą Sirijos žmonėms bei pagalbą regionams, į kuriuos galėtų sugrįžti milijonai užsienyje gyvenančių pabėgėlių“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Jordanijoje ir Libane yra po milijoną Sirijos pabėgėlių, o Turkijoje – trys milijonai, sako V.Putinas.
Vokietija nuo 2015 metų, kuomet pabėgėlių krizė buvo pasiekusi savo piką, į šalį priėmė šimtus tūkstančių nuo karo bėgančių žmonių, bet tai susilpnino A.Merkel politines pozicijas ir suskaldė Europos Sąjungą.
„Tai yra potencialiai didžiulė našta Europai. Todėl mums reikia daryti viską, kad šie žmonės grįžtų namo“, – sakė V.Putinas, pabrėžęs poreikį Sirijoje atnaujinti pačias būtiniausias paslaugas, kaip antai vandens tiekimą ar sveikatos apsaugą.
A.Merkel savo ruožtu sakė, kad prioritetas Sirijoje yra „išvengti humanitarinės katastrofos“, bet šios minties kanclerė nedetalizavo.
Ukrainos aklavietė
Rusijos ir Vokietijos lyderiai taip pat aptarinėjo ir Ukrainos krizę, kurios sprendimas, V.Putino žodžiais, „visiškai nejuda į priekį“.
Minsko susitarimas – taikos procesas, remiamas Vokietijos bei Prancūzijos ir skirtas užbaigti karinį konfliktą Rytų Ukrainoje – šiuo metu neveikia, sako A.Merkel, pabrėždama „stabilaus ugnies nutraukimo“ trūkumą.
Jungtinių Tautų (JT) misija „galbūt galės suvaidinti sutaikintojo vaidmenį“, svarstė Vokietijos kanclerė.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją separatistų Rytų Ukrainoje rėmimu, nors pats Kremlius tai neigia.
Viena iš pagrindinių diskusijų temų taip pat buvo ir ekonominis bendradarbiavimas, ypač energetikos srityje.
Rusija ir Vokietija bendradarbiauja statant dujotiekį „Nord Stream 2“, todėl Berlynas sulaukė kritikos iš JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Ukraina nerimauja, kad per Baltijos jūrą tiesiamu vamzdynu bus transportuojamos dujos, kurios šiuo metu Europą pasiekia per Ukrainą, dėl to Kijevas prarastų daug pajamų iš tranzito.
„Ukraina, mano nuomone, privalo vaidinti vaidmenį transportuojant dujas į Europą“, net po to, kai 2019 metais bus užbaigtos „Nord Stream 2“ statybos, pabrėžė A.Merkel.
Savo ruožtu V.Putinas vėl gynė prieštaringai vertinamą projektą, kuris, jo žodžiais, „sprendžia augančios energijos resursų paklausos Europos ekonomikai problemą“.
„Aš noriu pabrėžti, kad „Nord Stream 2“ yra viso labo ekonominis projektas, ir jis neuždaro durų tolesniam dujų tranzitui per Ukrainos teritoriją“, – sakė V.Putinas.
Liepos mėnesį jis bandė tikinti, kad Rusija ir pradėjus veikti „Nord Stream 2“ toliau savo dujas į Europą transportuos ir per Ukrainą, bet tuomet V.Putinas nedetalizavo apie tranzito apimtis arba tarifus.
