V.Putinas šiame filme sakė, kad apie būsimus Maidano įvykius žinojo iš anksto ir dar kartą pakartojo jau ne sykį skleistus pareiškimus, jog Vakarai prisidėjo prie Maidano įvykių. Jis teigė, kad Ukrainos opoziciją palaikė Europos šalys, o „realiais lėlininkais buvo mūsų amerikiečiai draugai“.
Vakarų Ukrainoje, Lenkijoje vyko parengimas, iš dalies Lietuvoje
„Tai jie padėjo rengti nacionalistus, karinius dalinius – Vakarų Ukrainoje, Lenkijoje vyko parengimas, iš dalies Lietuvoje. Kaip pasielgė mūsų partneriai? Padėjo įvykdyti valstybės perversmą“, – filmo kūrėjams sakė V.Putinas.
Jis taip pat davė suprasti, kad V.Janukovyčius turėjo dar žiauriau malšinti Maidano revoliuciją. „Aš nenoriu vertinti jo (V.Janukovyčiaus) darbo. Jis pasakė: „Aš negalėjau pasirašyti įsakymo dėl ginklo panaudojimo. Man ranka nepakilo“. Ar galima jį už tai kaltinti? Nežinau. Nesiruošiu to daryti. Nemanau, kad turiu teisę tai daryti. Gerai tai ar blogai – pasekmės dėl neveikimo sunkios. Tai akivaizdu“.
Kremliaus propagandistai jau ne kartą anksčiau bandė įtikinėti apie neva aktyvų Vakarų dalyvavimą Ukrainos įvykiuose, tokiu būdu bandant aštrinti Rusijos ir Vakarų priešpriešą.
Papasakojo apie V.Janukovyčiaus išgabenimą
V.Putinas taip pat detaliai pasakojo, kaip iš Ukrainos į Rusiją buvo pervežtas V.Janukovyčius. Anot Rusijos prezidento, iš pradžių V.Janukovyčius norėjo likti Kryme, o ne vykti į Rusiją, tačiau vėliau nuomonę pakeitė. V.Putinas gyrėsi, kad nuverstąjį Ukrainos prezidentą „išgelbėjo nuo mirties“.
„Taip kad dar kelias dienas, kol visi įvykiai, susiję su perversmu (Kijeve), klostėsi, jis buvo Ukrainos teritorijoje“, – sakė V.Putinas.
Pasak jo, tik „po kelių dienų, kai tapo aišku, kad Kijeve jau nėra su kuo tartis, Janukovyčius paprašė, kad jį išvežtų į Rusijos teritoriją“.
Filme pasakojamos detalės apie V.Janukovyčiaus gelbėjimo operaciją. Po to, kai V.Janukovyčius paliko Kijevą, jis išvažiavo į Charkovą, o paskui – į Donecką ir vasario 22 dieną iš to miesto paskambino V.Putinui su prašymu susitikti. Rusijos prezidentas pasiūlė susitikti Rostove prie Dono ir deklaravo pasirengimą pačiam ten nuvykti. Po to, kaip sakė V.Putinas, buvo dar vienas skambutis ir V.Janukovyčiaus apsaugos darbuotojai pranešė, kad jie negali išskristi.
„Jis (V.Janukovyčius) išvažiavo į Krymą. Kai man parodė jo judėjimo žemėlapį, tapo aišku, kad jis greitai pateks į pasalą“, – sakė V.Putinas ir paaiškino, kad V.Janukovyčiaus judėjimo maršrutas buvo atsektas padedant radijo stebėsenos tarnyboms.
Buvo išsiųsti sraigtasparniai su specialiųjų pajėgų būriu, kortežo paieška truko apie pusantros valandos. Kažkuriuo momentu tapo aišku, kad baigiasi sraigtasparnių degalai, kad jiems reikia grįžti į bazę, bet netikėtai ekipažai tolumoje pastebėjo blyksnį – V.Janukovyčiaus kortežo automobiliai vienu metu įjungė tolimąsias šviesas, taip parodydami, kur yra.
„Juos pilotai pastebėjo ir paėmė“, – sakė V.Putinas.
Mąstė apie branduolinį ginklą
Šiame neva dokumentiniame filme V.Putinas pareiškė, kad, jeigu situacija Kryme būtų susiklosčiusi ne taip, kaip jie planavo, buvo pasiruošta paskelbti branduolinių pajėgų kovinę parengti.
Jis sakė: „Mes buvome pasirengę tai padaryti. Aš kalbėjausi su kolegomis ir tiesiai kalbėjau, taip, kaip dabar ir jums sakau, atvirai, kad tai – mūsų istorinė teritorija ir ten gyvena rusų žmonės, jie atsidūrė pavojuje ir mes negalime jų mesti“.
V.Putinas pridūrė, kad partneriai Vakaruose yra už tūkstančių kilometrų, „o mes – čia ir tai – mūsų žemė“.
Kalbėdamas apie karines pajėgas Kryme, V.Putinas teigė, kad ten buvo slapčia permestas Rusijos jūrų pėstininkų korpusas bei specialiosios GRU pajėgos.
Apie dabar Kryme esančias Rusijos karines pajėgas V.Putinas sakė, kad tai yra „tvirtovė“. „Mas pavertėme Krymą tvirtove. Ir iš jūros pusės, ir iš sausumos“, – sakė jis.
Šiuo metu V.Putinas dingęs iš akiračio, kur jis galėtų slapstytis, neatskleidžia ir jo atstovas spaudai.
