Maskvoje dirbantys leidinio „The Guardian“ žurnalistai Piotras Saueris ir Andrew Rothas iš konfidencialių šaltinių sužinojo apie gruodžio pabaigoje vieno aukšto rango Rusijos valstybės pareigūno bute vykusį šventinį vakarėlį, į kurį susirinko Rusijos kultūros ir politikos elito nariai.
Susitikimo metu jie ne tik simboliškai kėlė tostus už būsimus naujuosius metus, kuriais išreiškė viltį dėl taikos ir normalumo sugrįžimo į jų šalį, bet ir neišvengė kalbų apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
-
TATENA vadovas: Zaporižios atominėje elektrinėje susidarė „labai pavojinga“ padėtis, daugėja karinių veiksmų
-
Rusija raketomis atakavo vaikų darželį Avdijivkoje, pranešta apie sprogimus Kryme
-
Analitikai: J.Prigožinas gali pasinaudoti savo įtaka žiniasklaidoje ir kandidatuoti į Rusijos prezidentus
-
A.Anušauskas: dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje euroatlantinė erdvė nebėra taikoje
-
Vokietija planuoja didinti karinę pagalbą Ukrainai
Anot šaltinio, vienas iš vakaro dalyvių buvo ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jo toste vilties nesigirdėjo.
„Viskas bus daug sunkiau. Tai užtruks labai, labai ilgai“, – Kremliaus atstovą spaudai citavo anonimiškumą norėję išlaikyti „The Guardian“ pašnekovai.
M.Trudoliubovas: V. Putinas praktiškai nustojo kalbėti apie kokius nors konkrečius karo tikslus. Jis nesiūlo ir jokios vizijos, kaip galėtų atrodyti būsima pergalė.
Jų teigimu, svečiai, kurių daugelis privačiai sakė, kad nepritaria karui Ukrainoje, atviravo, jog buvo nemalonu klausytis D.Peskovo kalbos, nes jis tiesiai šviesiai juos perspėjo, kad turėtų ruoštis ilgam karui.
Karas dėl Rusijos išlikimo
Nors V.Putinas planavo įvykdyti žaibišką karą ir jau po kelių savaičių pasipuošęs laimėtojo karūna puikuotis prieš Vakarus, plataus masto karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei metus ir lieka tik spėlioti, kada ir kaip jis baigsis.
O Rusijos lyderis siekia reabilituoti savo veiksmus visuomenės akyse ir pasitelkė visus informacinius ginklus, kad nuteiktų ją karui su Vakarais ir bent kelis metus truksiančiam konfliktui.
Leidinys „The Guardian“ atkreipė dėmesį į V.Putino kalbą, pasakytą Buriatijos regione esančios aviacijos gamyklos darbininkams, kurios metu jis dar kartą pabrėžė, kad šis karas yra egzistencinė kova dėl pačios Rusijos išlikimo.
„Mums tai ne geopolitinė užduotis, o Rusijos valstybingumo išlikimo užduotis, sukuriant sąlygas tolesnei šalies ir mūsų vaikų raidai“, – kovo mėn. sakė prezidentas.
Pasak politologo Maksimo Trudoliubovo, tai atitiko pastarųjų kalbų, kuriose Rusijos vadovas vis dažniau pereina prie diskusijų apie tai, ką apžvalgininkai vadina „amžinuoju karu“ su Vakarais, modelį.
„V.Putinas praktiškai nustojo kalbėti apie kokius nors konkrečius karo tikslus. Jis nesiūlo ir jokios vizijos, kaip galėtų atrodyti būsima pergalė. Karas neturi nei aiškios pradžios, nei numatomos pabaigos“, – „The Guardian“ tvirtino M.Trudoliubovas.
Praėjusį mėnesį per atidžiai stebėtą V.Putino kalbą apie „tautos būklę“ Rusijos vadovas pakartojo kai kurias iš daugelio nuoskaudų, kurias jis turi sukaupęs prieš Vakarus, pabrėždamas, kad Maskva kovoja dėl nacionalinio išlikimo ir galiausiai laimės.
Plonai užmaskuota žinia žmonėms, komentavo M.Trudoliubovas, buvo ta, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs ir kad rusai turi išmokti su tuo gyventi.
Vienas Vakarų diplomatas Maskvoje apibūdino metinėje V.Putino kalboje išsakytą mintį kaip Rusijos visuomenės rengimą „karui, kuris niekada nesibaigs“.
Diplomatas taip pat sakė, kad neaišku, ar V.Putinas galėtų susitaikyti su pralaimėjimu konflikte, nes neatrodo, kad jis iš viso „supranta, kaip pralaimėti“.
V.Putinas nustojo kalbėti apie Ukrainą
Minėtas šaltinis teigė, jog nemato jokių ženklų, kad Rusijos lyderis būtų persvarstęs konfliktą po mūšio lauke patirtų milžiniškų nuostolių ir nesėkmių.
Diplomatas priminė, kad Rusijos prezidentas yra buvęs KGB agentas, ir pažymėjo, jog jie yra išmokyti visada toliau siekti savo tikslų, o ne juos vertinti iš naujo, priklausomai nuo aplinkybių.
Kiti pastebėjo, kad V.Putinas, kuris, Vakarų žvalgybos duomenimis, asmeniškai priima operatyvinius ir taktinius sprendimus Ukrainoje, savo viešuose komentaruose nustojo aptarinėti padėtį Ukrainos fronte, pažymėjo „The Guardian“.
R.Lee: V.Putinas tikisi, kad jo šalies ištekliai pranoks Ukrainos išteklius, nes Vakarai pavargs bandydami padėti Kyjivui.
Rusijos leidinio „Verstka“ atlikto prezidento pasisakymų tyrimo duomenimis, paskutinį kartą apie kovas Ukrainoje V.Putinas užsiminė sausio 15 d., sakydamas, kad jo kariuomenės dinamika yra „teigiama“.
Šie nutylėjimai atspindi nelengvą Kremliaus susitaikymą su tuo, kad jis nepajėgus pakeisti karo eigos mūšio lauke, teigė Helsinkio universiteto Rusijos politikos profesorius Vladimiras Gelmanas.
„Lengviau nekalbėti apie karo veiksmus, kai tavo kariuomenė nedaro jokios pažangos, – leidiniui „The Guardian“ tvirtino V.Gelmanas. – Tačiau Putinas negali mažinti apimčių; tai reikštų pripažinti pralaimėjimą.“
Rusijos vadovybė iš pradžių tikėjosi, kad konfliktas truks vos kelias savaites, kol paskelbs pergalę, kaip rodo karo pradžioje Vakarų žvalgybos užfiksuoti planai.
Žiemą Vakarų kariniai analitikai ir Ukrainos pareigūnai ne kartą perspėjo, kad Rusija, praėjusį rudenį parengusi 300 tūkst. vyrų, surengs naują didelį puolimą.
Tačiau vasario mėn. prasidėjęs Maskvos puolimas maždaug 257 km ilgio lanke Rytų Ukrainoje atnešė šaliai minimalius laimėjimus ir drakoniškus nuostolius.
Vakarų pareigūnai duomenimis, Rusijos pusėje žuvo arba buvo sužeista iki 200 tūkst. žmonių.
„Rusija paprasčiausiai neturi puolamųjų pajėgumų dideliam puolimui“, – sakė JAV karybos ekspertas Robas Lee.
Pasak R.Lee, mažiau nei 10 proc. Rusijos kariuomenės Ukrainoje yra pajėgi vykdyti puolamąsias operacijas, o dauguma jos karių dabar yra šauktiniai, kurių apmokymas yra ribotas.
„Jų pajėgos gali pamažu pasiekti kelias triuškinančias puolimo pergales, bet neturi pajėgumų pramušti Ukrainos gynybinių linijų taip, kad pakeistų karo eigą.“
A.Kolesnikovas: „Daugelis šalies gyventojų jau visiškai susitaikė su tuo, kad šis karas neišnyks, ir mano, kad jiems reikia išmokti gyventi naujoje realybėje“.
Siekdamas sustiprinti ilgalaikes kariuomenės perspektyvas, anksčiau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pasiūlė padidinti ginkluotųjų pajėgų skaičių nuo 1,15 iki 1,5 mln. karių.
„Matome, kad Rusijos kariuomenė ruošiasi ilgam karui. V.Putinas tikisi, kad jo šalies ištekliai pranoks Ukrainos išteklius, nes Vakarai pavargs bandydami padėti Kyjivui“, – „The Guardian“ teigė R.Lee.
Gyvenimas nesibaigiančio karo realybėje
Nepaisant nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje, Kremlius atlaikė bet kokią galimą prieš karą nukreiptą reakciją šalies viduje, sutriuškindamas Rusijos pilietinės visuomenės likučius ir taip pakeisdamas šalies veidą.
„Daugelis šalies gyventojų jau visiškai susitaikė su tuo, kad šis karas neišnyks, ir mano, kad jiems reikia išmokti gyventi naujoje realybėje“, – pažymėjo Andrejus Kolesnikovas, „Carnegie“ fondo vyresnysis bendradarbis, tyrinėjęs visuomenės požiūrį į karą nuo pat jo pradžios.
A.Kolesnikovas taip pat pastebėjo, kad gyventojų gebėjimas ir noras prisitaikyti prie naujos tikrovės pasirodė daug stipresnis, nei tikėjosi daugelis stebėtojų.
Kai Rusijos lyderis rugsėjį įsakė pašaukti 300 tūkst. rezervistų, sociologai užfiksavo rekordiškai išaugusią baimę ir nerimą: vyrai nerimavo dėl to, kad eis kariauti, o motinos ir žmonos nerimavo dėl savo vyrų, tėvų ir sūnų.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad pirminis išgąstis ir baimė per kelis mėnesius visuomenės gretose nuslopo.
„Propagandinė kampanija buvo sėkminga, nepaisant pradinio žmonių neryžtingumo“, – sakė Kremliaus žiniasklaidos vadovams artimas šaltinis, turėdamas omenyje ankstyvuosius antikarinius protestus, dėl kurių pirmosiomis savaitėmis po invazijos visoje šalyje buvo suimta daugiau kaip 15 tūkst. žmonių.
„Valdžiai pavyko sutelkti žmones aplink vėliavą. Tai, kaip konfliktas buvo įrėmintas, padėjo žmonėms jį priimti“, – pridūrė šaltinis.
Visa valstybės galia buvo panaudota skleisti ir įtvirtinti žiniai, kad karas būtinas dėl pačios Rusijos tapatybės ir išlikimo.
Valdančiųjų institucijų sukurtą naratyvą padėjo įtvirtinti nacionalinės televizijos perėjimas nuo lengvų pramoginių laidų prie agresyvių politinių pokalbių laidų, mokyklose prasidėję baziniai kariniai mokymai ir pradėtos vesti „patriotinės“ pamokos, kuriomis siekiama pateisinti karą Ukrainoje.
Valstybinė retorika, įskaitant V.Putino raginimus atsikratyti „padugnių ir išdavikų“, sukėlė pasmerkimo bangą paprastų rusų tarpe prieš savo kolegas ir net draugus.
A.Duginas: Dar ne visi šioje šalyje supranta, kiek turėsime sumokėti, kad laimėtume šį karą.
„Šalis išprotėjo“, – sakė Aleksejus, buvęs istorijos mokytojas elitinėje internatinėje mokykloje netoli Maskvos, kuris neseniai išėjo iš darbo, nesutaręs su vadovybe dėl naujos „patriotinės“ mokymo programos.
„Turėjau nustoti bendrauti su kolegomis ir draugais. Mes gyvename skirtingose realybėse“, – pridūrė jis.
Tačiau nors šimtai tūkstančių rusų nutilo arba pabėgo iš šalies, balsinga karo šalininkų grupė pritarė naujai šalies krypčiai.
Didėjančios karo išlaidos neliko nepastebėtos, tačiau jie ėmė raginti visuomenę labiau įsitraukti į karą, kartu vis dažniau vaizduodami karą kaip pasaulinę kovą su Europa ir JAV.
Kovo viduryje Maskvoje vykusiame „Tarptautinio rusofilų judėjimo“ – Rusijos užsienio reikalų ministerijos remiamos grupės, kurioje gausiai dalyvauja marginalūs Europos aktyvistai ir sąmokslo teorijų šalininkai – atidarymo renginyje nuskambėjo baisi žinia.
„Mes matome ne tik neonacizmą, bet ir tiesioginį nacizmą, kuris apima vis daugiau Europos šalių“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Konstantinas Malofejevas, konservatyvusis oligarchas, kuriam JAV 2014 m. taikė sankcijas už „grasinimus Ukrainai ir finansinę paramą Donecko separatistiniam regionui“, tvirtino, kad tokios neapykantos nematė nuo to laiko, kai Rusijos kariai užbaigė karą pergale Berlyne.
„Mes sustabdėme tą karą, o dabar mes, nugalėtojai, vėl susiduriame su tuo, kad jis prieš mus pakilo iš pragaro“, – tvirtino K.Malofejevas.
Vis dėlto tiesioginių užuominų apie padėtį fronte Ukrainoje buvo nedaug, o konferencijos kuluaruose kai kas kalbėjo apie sunkią Rusijos pažangą ir karo kaštus.
„Dar ne visi šioje šalyje supranta, kiek turėsime sumokėti, kad laimėtume šį karą, – sakė Aleksandras Duginas, radikalus rusų filosofas ir žymus karo rėmėjas. – Žmonės mūsų šalyje už meilę Rusijai turi sumokėti savo gyvybe. Tai rimta, ir mes nebuvome tam pasiruošę.“
Rusų filosofas teigė nemanantis, kad žmonės Rusijoje iki galo supranta, kas vyksta.
„Žinoma, yra visiškas prezidento palaikymas, bet jis ne iki galo įsiskverbė į visų mūsų žmonių širdis ir sielas... Kai kurie žmonės pabudo, kai kurie – ne. Nepaisant karo metų, viskas vyksta labai lėtai.“
