V.Putinas teigė, kad rezervą sukūrė prašomas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos, bandančio sukontroliuoti masines demonstracijas, kurios kilo po suklastotų rinkimų.
„Rusija šių pajėgų nesiųs, jei ekstremistiniai elementai Baltarusijoje neperžengs linijos ir nepradės siautėti. Sutarėme, kad rezervas nebus naudojamas tol, kol situacija bus kontroliuojama“, – kalbėjo V.Putinas.
Šaltinių Rusijos saugumo struktūrose turinti „Telegram“ paskyra „WarGonzo“ skelbia, kokį rezervą omenyje greičiausiai turi V.Putinas.
Esą į Baltarusiją pasiruošusios vykti Rusijos gynybos ministerijos Specialiųjų operacijų pajėgos – šie elitiniai kariai, 2014 metais vadovavę Krymo aneksijai, esą „verslo kelionei“ į Minską ruošiasi jau daugiau nei savaitę.
V.Putinas teigė, kad Rusija yra įsipareigojusi ginti Baltarusijos suverenitetą, bet taip pat tvirtino: „Viliuosi, kad problemas pavyks išspręsti taikiai. Juk bendra situacija Baltarusijoje ramesnė.
Tikiuosi, kad visos problemos – o jų tikrai yra, nes kitaip žmonės neitų į gatves, tai visiškai akivaizdu – bus išspręstos remiantis konstitucija, įstatymais ir taikiai.“
„Nėra būtinybės ką nors slėpti. Juose yra atitinkami straipsniai, kuriuose kalbama apie tai, kad visos valstybės narės, priklausančios šioms organizacijoms, įskaitant ir Sąjungos valstybę – o ten tik dvi valstybės narės: Rusija ir Baltarusija – privalo teikti viena kitai pagalbą ir išsaugant suverenitetą, išorines sienas, ir užtikrinant stabilumą. Ten taip ir parašyta“, – sakė V.Putinas interviu televizijai „Rossija 1“.
„Todėl mes turime įsipareigojimų Baltarusijai, ir Aliaksandras Lukašenka taip ir iškėlė šį klausimą – sakydamas, kad norėtų, kad mes suteiktume jam atitinkamą pagalbą, iškilus būtinybei“, – kalbėjo Rusijos vadovas.
„Aš atsakiau, kad Rusija įvykdys visus savo įsipareigojimus“, – pridūrė jis.
Analitikų teigimu, toks pareiškimas nėra netikėtas – esą akivaizdu, kad Rusija turės reaguoti, jei situacija pernelyg įkais. Vis dėlto galima daryti ir prielaidą, kad A.Lukašenka bus suinteresuotas dar labiau aitrinti konfliktą su pilietine visuomene.
„Mano nuomone, į įvykius Baltarusijoje reaguojame kur kas nuosaikiau ir neutraliau nei daug kitų šalių, amerikiečiai ir europiečiai. Bet ši šalis mums artimiausia kultūrine, etnine ir dvasine prasme“, – pridūrė V.Putinas.
„Šio proceso šalys turi pakankamai sveiko proto, kad rastų išėjimą nesiimdamos kraštutinumų“, – visgi viltį išreiškė V.Putinas.
Nepriklausomas rusų žurnalistas Leonidas Ragozinas mano, kad V.Putino populiarumas šalyje smuktų, jei jis pasiųstų Rusijos karius susidoroti su protestuotojais Baltarusijoje.
„Rusai baltarusius laiko broliais, labai panašiais į juos. Tai prilygtų represijoms Chabarovske, kurių Putinas taip ir nesiėmė. Abejoju, ar jis tiek išprotėjęs, kad siųstų pajėgas į Baltarusiją.
Atrodo, kad jis brėžia raudoną liniją – neužimkite pastatų, nestatykite barikadų, nesipriešinkite ginklu kaip Ukrainoje. Bet net jei taip būtų, sprendimas Putinui būtų labai nelengvas ir rizikingas“, – teigė L.Ragozinas.
15 metų Rusijoje reporteriu dirbęs Benas Aris, dabar vadovaujantis projektui „Business New Europe“, mano, kad tokiais V.Putino pareiškimais siekiama demoralizuoti protestuotojus.
„Norima nuslopinti ryžtą tęsti demonstracijas ir streikus, galbūt suskaldyti visuomenę – viską tiesiog sulėtinti. Suprask, jei prieš mus ir Kremlius, kam tuomet stengiamės?“ – rašo B.Aris.
„The Independent“ korespondentas Maskvoje Oliveris Carrollas pritaria ir įžvelgia grėsmę: „Tai, ką jis sako, akivaizdu, bet, be abejo, norima nuslopinti ryžtą. Visa tai vyksta dieną po to, kai FSB vadas grįžo į Minską. Putinui reikia smurto, kad jis galėtų pateisinti intervenciją.“
Sekmadienį A.Lukašenka ir jo 15-metis sūnus buvo nufilmuoti su automatiniais šautuvais ir neperšaunamomis liemenėmis.
Baltarusijos lyderis, kurio teisėtu prezidentu nepripažįsta vis daugiau šalių, pastarosiomis dienomis nurodė rengti daugiau karinių pratybų ir sustiprinti pasienio apsaugą, taip pat tvirtina, esą NATO telkia pajėgas prie šalies sienų. Tai netiesa.
