Birželio 16 dieną paskirtas asmeninis susitikimas Ženevoje rengiamas tęsiantis rimčiausiai krizei dvišaliuose santykiuose pastaraisiais metais. Įtampa tarp abiejų šalių tvyro dėl kibernetinių atakų, žmogaus teisių, kišimosi į rinkimus ir daugybės kitų klausimų.
„Aptarsime dvišalių santykių klausimus. Remiuosi prielaida, kad turime mėginti ieškoti būdų pataisyti mūsų santykius. Šiandien jie yra itin žemame lygyje“, – per Sankt Peterburge vykstantį Tarptautinį ekonomikos forumą sakė V.Putinas.
Rusų lyderis taip pat planuoja su savo kolega amerikiečiu aptarti strateginio stabilumo klausimus ir konfliktus pasaulio „karštuosiuose“ taškuose.
„Tikimės, kad kalbėsime apie nusiginklavimo procesus, apie kovą su terorizmu; apie pandemiją, apie kovą su pandemija ir aplinkosaugos klausimus. Tokia yra apytikslė darbotvarkė“, – nurodė V.Putinas.
Rusijos prezidentas, prie kurio per forumo pagrindinę sesiją paprastai prisijungia kiti pasaulio lyderiai, penktadienį scenoje buvo vienas, o moderatorius, Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas ir Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani prisijungė vaizdo ryšiu.
„Neturime jokių nesutarimų su JAV“, – pareiškė V. Putinas.
„Jie turi tik vieną nesutarimą: jie nori sutrukdyti mūsų plėtrai, jie apie tai kalba viešai“, – pridūrė jis.
V.Putino teigimu, Vašingtono motyvai yra „mįslingi“, o kai kuriais atvejais politikos Rusijos atžvilgiu formavimui esą turi „įtakos JAV vidaus politiniai procesai“.
J.Bidenas sausį atėjęs į valdžią padidino spaudimą Kremliui, o naujojo prezidento pareiškimą, kad V.Putiną galima palyginti su „žudiku“, Maskva griežtai pasmerkė.
Dujotiekių politika
Sausį prezidento postą užėmęs J.Bidenas įvedė naujų sankcijų Maskvai, dėl, pasak JAV pareigūnų, Rusijos vaidmens rengiant plataus masto kibernetinę ataką pasinaudojant bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis, taip pat bandant įsikišti į 2020 metų JAV rinkimus.
Vašingtonas taip pat kritikuoja Maskvą dėl V.Putino kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir jo įkalinimo.
V.Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, draudžiantį „ekstremistinių“ organizacijų atstovams dalyvauti parlamento rinkimuose, o Maskvos teismas kitą savaitę svarstys, ar A.Navalno grupes reikėtų priskirti šiai kategorijai.
Kritikai šį įstatymą pasmerkė kaip dar vieną žingsnį, kuriuo siekiama nutildyti Rusijos opoziciją prieš rugsėjį turinčius įvykti parlamento žemųjų rūmų, Valstybės Dūmos, rinkimus.
Be to, tęsiantis diplomatinei krizei tarp JAV ir Rusijos abi šalys išsiuntė viena kitos diplomatų, o Maskva uždraudė amerikiečių ambasadai įdarbinti užsienio piliečius – taigi, atstovybės teiktos konsulinės paslaugos iš esmės yra įšaldytos.
V.Putinas per forumą pasigyrė, kad nepaisant didžiulio JAV pasipriešinimo, jau užbaigta pirmoji prieštaringai vertinamo „Nord Stream 2“ dujotiekio gija į Vokietiją.
Vašingtonas ir kai kurios Europos valstybės aršiai priešinasi dujotiekio statyboms, teigdamos, kad ši infrastruktūra padidins žemyno priklausomybę nuo rusiškų dujų ir kad tokiu atveju išaugs Maskvos geopolitinė įtaka.
„Krizė“ JAV ir Rusijos santykiuose
V.Putinas taip pat užsiminė, jog Europos šalys turėtų eurais mokėti už rusiškas dujas – šis pareiškimas atspindi Rusijos platesnes pastangas sumažinti priklausomumą nuo JAV dolerio.
Tiek Maskva, tiek Vašingtonas sakė iš artėjančio viršūnių susitikimo didelio proveržio nesitikintys.
„Nesitikime proveržių, nesitikime reikšmingos pažangos“, – penktadienį per ekonomikos forumą rusų naujienų agentūroms sakė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Vis tik jis pabrėžė, kad „pats pirmojo kontakto faktas yra svarbus“, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos ir JAV santykius ištiko „krizė“.
Tuo metu Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Markusas Edereris ketvirtadienį per forumą pareiškė, jog Maskvos ir Bendrijos santykiai taip pat yra atsidūrę „sudėtingiausioje padėtyje“ nuo Šaltojo karo pabaigos.
„Jei pasiklausytume, ką sako [rusų užsienio reikalų ministras] Sergejus Lavrovas, galite prieiti išvadą, kad Rusija nevertina santykių su ES“, – pridūrė vokiečių diplomatas.
Sankt Peterburgo Tarptautinis ekonomikos forumas, dažnai vadinamas „Rusijos Davosu“, yra šalies pagrindinė investuotojų platforma, vienijanti verslo bei politikos lyderius.
Tai yra vienas didžiausių ne interneto renginių Rusijoje ir pasaulyje nuo koronaviruso pandemijos pradžios, nors dalyvių skaičius šįkart apribotas iki 5 tūkst. – beveik keturis kartus mažiau nei per praėjusį forumą, vykusį 2019 metais.
