Kremlius vis atkakliau tvirtina, kad Vakarai ir NATO pavojingai arti priartėjo prie Rusijos sienų.
„Akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių elementų šiandien yra stabilumas ir saugumas, – savo tradicinėje metų pabaigos spaudos konferencijoje žurnalistams sakė V.Putinas. – Ir mes turime suprasti, kaip bus užtikrintas mūsų saugumas. Todėl be jokių gudrybių mes tiesiogiai iškėlėme klausimą, kad NATO judėjimo toliau į rytus nebeturėtų būti.“
„Kamuolys jų pusėje. Jie turi pateikti mums kokį nors atsakymą“, – teigė Kremliaus šeimininkas
„Kol kas, apskritai, matome teigiamą reakciją. JAV partneriai mums pasakė, kad yra pasirengę pradėti šią diskusiją, šias derybas pačioje kitų metų pradžioje Ženevoje“, – kalbėjo jis.
„Paskirti abiejų pusių atstovai. Tikiuosi, kad padėtis vystysis būtent šiuo keliu“, – sakė Rusijos prezidentas.
Maskva praėjusią savaitę Vakarams pateikė plačius saugumo reikalavimus, sakydama, kad NATO neturi priimti naujų narių ir steigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Kelios NATO narės juos atmetė.
Vašingtonas teigė, kad yra atviras diskusijoms, tačiau dar nepateikė išsamesnio atsakymo į Maskvos reikalavimus. JAV pareigūnai sakė, kad kai kurie Rusijos pasiūlymai yra „nepriimtini“.
Gerokai sugriežtinęs savo retoriką V.Putinas antradienį perspėjo, kad Rusija yra pasirengusi imtis karinių žingsnių, atsakant į „nedraugiškus“ Vakarų veiksmus dėl Ukrainos konflikto.
Rusijos prezidentas taip pat ragino surengti „rimtas derybas“ dėl Maskvos saugumo reikalavimų, pateiktų JAV ir NATO.
V.Putinas jau daug savaičių kaltino Jungtines Valstijas ir Vašingtono vadovaujamą NATO aljansą kurstant įtampą prie Rusijos sienų, tačiau tas pareiškimas buvo pirmas, kuriame jis užsiminė apie galimą konfliktą.
Jis taip pat paskelbė, kad naujas hipergarsinių raketų arsenalas, kurį jis anksčiau pavadino „nenugalimu“, artėja prie kovinės parengties.
„Rusija – nenugalima“
Vakarų vyriausybės kaltina Maskvą sutelkus maždaug 100 tūkst. karių prie Rytų Ukrainos, kur vyriausybės kariuomenė nuo 2014 metų kariauja su prorusiškais separatistais.
Rusija neigia besiruošianti įsiveržti, taip pat iš JAV bei NATO reikalauja teisinių saugumo garantijų, be kita ko, kad Aljansas sustabdytų savo plėtrą į rytus.
Vakarai perspėjo dėl skaudžių ekonominių pasekmių, jei Rusija pradės puolimą.
Rusija atmeta Vakarų kaltinimus dėl paramos Donbaso separatistams ir pareiškė, kad konfliktas, jau nusinešęs 13 tūkst. gyvybių, „primena genocidą“.
V.Putinas ketvirtadienio spaudos konferencijoje taip pat palietė beprecedentės Kremliaus kritikų areštų bangos temą. Anot prezidento, šiomis priemonėmis siekiama pažaboti įtaką iš užsienio.
„Primenu jums, ką daugelį amžių sakė mūsų priešininkai: Rusija – nenugalima, ji gali būti sunaikinta tik iš vidaus“, – kalbėjo Rusijos lyderis.
Jis pridūrė, kad vidaus pasipriešinimas prieš tris dešimtmečius sugriovė Sovietų Sąjungą.
V.Putino spaudos konferencija vyko Maskvos teismui nagrinėjant garsiausio Rusijos žmogaus teisių centro „Memorial“ bylą dėl „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimų.
Tai naujausias iš virtinės didžiulio dėmesio sulaukusių šių metų teismo procesų, įskaitant opozicionieriaus Aleksejaus Navalno pasiuntimą už grotų ir jo Kovos su korupcija fondo bei politinių organizacijų uždarymą, pripažinus juos ekstremistinėmis.
„Kalbant apie kalinius – jų visada buvo, yra ir bus visose šalyse. Nereikia daryti nusikaltimų ir prisidengti politine veikla“, – sakė V.Putinas apie balsingiausią savo kritiką.
„Spartesnis“ ekonomikos atsigavimas
V.Putino spaudos konferencija prasidėjo nuo klausimų apie koronaviruso pandemiją ir jos padarinius ekonomikai.
Pažėręs faktų ir skaičių Rusijos meistriškumui iliustruoti, V.Putinas gyrė šalies atsaką į pandemiją.
„Atsigavome daug greičiau nei kiti“, – kalbėjo jis ir pridūrė prognozuojantis, kad kitais metais šalies ekonomika augs maždaug 4,5 procento.
Tai didžia dalimi nulėmė valdžios vengimas skelbti griežtus karantinus, nors tokia politika, anot daugelio stebėtojų, prisidėjo prie fakto, kad Rusijoje, kaip rodo federalinės statistikos agentūros „Rosstat“ duomenys, nuo koronaviruso jau mirė per 520 tūkst. žmonių. Pagal pandemijos aukų skaičių Rusija užima pirmą vietą Europoje.
Pandemija dar padidino didžiulį demografinį nuosmukį Rusijoje. Šalis per mažiau nei dvejus metus neteko daugiau kaip milijono žmonių.
Ketvirtadienį V.Putinas sakė, jog tokia padėtis kelia susirūpinimą, ir skundėsi dėl žemo populiacijos imuniteto lygio Rusijoje, kuris, anot jo, siekia 59,4 procento. Į šį skaičių įtraukti tiek pasiskiepiję nuo COVID-19, tiek persirgę šia liga asmenys.
Rusijos valdžia susiduria su skeptišku gyventojų požiūriu į vakcinaciją
Nors Rusijos gyventojams jau daug mėnesių nemokamai prieinamos kelios šalyje sukurtos vakcinos, valdžiai sunkiai sekasi įtikinti įtariai jas vertinančią visuomenę skiepytis.
Oficialiais duomenimis, šiuo metu šalyje pilnai pasiskiepiję tik 44 proc. gyventojų.
V.Putinas ketvirtadienį dar kartą paragino rusus skiepytis.